Pasak EK pirmininkės, tai pasiekta po darnaus darbo su Lietuvos institucijomis.
„Šis planas pakels Lietuvos ekonomiką, ji taps labai inovatoriška, ji bus ekologiškesnė, tvaresnė ir skaitmeninė. Beveik 38 proc. plane numatytų išlaidų prisidės prie ES Žaliojo kurso ir tai reiškia didžiules investicijas ir švarią vėjo ir saulės energiją kuri bus gaminama ir kaupiama Lietuvoje“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė U.von der Leyen.
„Planas atitinka griežtus mūsų kriterijus, jame atsispindi gera reformų ir investicijų pusiausvyra“, – tikino EK vadovė.
„Tai puikus planas“
U.von der Leyen akcentavo, kad Lietuva yra susitelkusi į bendrus ES tikslus, Žaliąjį kursą.
„Labai džiugu, kad numatėte investicijas į švarų judumą, taip pat numatėte pastatų renovaciją. Džiaugiuosi, kad daug dėmesio bus skiriama skaitmeninimui ir būtent šioje vietoje aš, kaip medicinos gydytoja, taip pat labai džiaugiuosi, kad sveikatos sistema gaus didžiulę naudą iš šių investicijų”, – pabrėžė U.von der Leyen.
Ji taip pat teigiamai vertino tai, kad plane skirta dėmesio švietimo, mokyklų, profesinio mokymo sistemoms.
„Taip pat ir socialinė sritis iš plano gauna didelę naudą. Svarbiausia yra žmonės. Visi Lietuvos žmonės turi pajusti šio plano naudą. Turime užtikrinti, kad taip nutiktų. Tai puikus planas”, – apibendrino EK pirmininkė.
Tiesa, U.von der Leyen akcentavo, kad dabar prasideda sunkusis darbas, kai planą reikės įgyvendinti. Ji žadėjo, kad EK bus šalia kiekviename plano įgyvendinimo etape.
Dėmesys reformoms
Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad plane dėmesys sutelktas į reformas.
„Lietuvos verslas atlaikė išbandymus, todėl, rengdami planą, sutelkėme dėmesį ne į ekonomikos gaivinimą, bet į reformas, kurios stiprins Lietuvą ir padės jai pasirengti ateities iššūkiams“, – sakė I.Šimonytė.
Numatyti pinigai, anot premjerės, pasieks Lietuvą dalimis – iki pat 2026 metų.
„Tai labai svarbus šaltinis, bet ne vienintelis, nes jis yra greta nacionalinių ir kitų Europos Sąjungos paramos fondų“, – akcentavo premjerė.
I.Šimonytė nurodė, kad svarbiausios sritys plane – Žaliasis kursas, skaitmenizacija, švietimas ir inovacijos.
Ji žadėjo, kad planas padės pagrindus ekonomikos transformacijai link aukštos pridėtinės vertės, šalies ekonomikos skaitmeninimui ir žalinimui, geresnių švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų teikimui.
Planas taryboje, tikimasi, bus patvirtintas liepą.
Tuo metu šalies prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė lūkestį, kad EK pirmininkės vizitas taps proga startuoti įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planą.
„Tai turėtų įgyendinti žalios, skaitmenizuotos, inovatyvios, stiprios Lietuvos idėją, kurios mes, tikiuosi, solidariai siekiame”, – tikino šalies vadovas.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra pagrindinė „Next Generation EU“, Europos Sąjungos plano dėl ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos, priemonė.
Lietuva, pateikdama nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, paprašė skirti 2,2 mlrd. eurų dotacijų.
