„Norime suteikti vartotojams ir įmonėms dar daugiau galimybių kontroliuoti, ką galima padaryti su jų duomenimis, paaiškinti, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasiekti duomenis“, – pažymėjo už konkurenciją atsakinga Europos Sąjungos komisarė Margrethe Vestager.
Įstatymo projekte gamintojai raginami leisti susietų įrenginių savininkams matyti, kokie duomenys yra renkami ir perduodami, bei prašyti leidimo dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis.
Taip pat siekiama „iš naujo subalansuoti“ dalijimosi duomenimis sutartis, kurias pasirašo įmonės, siekiant užtikrinti, kad tokių sutarčių sąlygos nebūtų neteisingai palankios dideliems konglomeratams.
EK norėtų užtikrinti, kad vyriausybinės institucijos galėtų prieiti prie įmonių turimų duomenų „išimtinėmis aplinkybėmis“, pavyzdžiui, iškilus ekstremalioms situacijoms, tokioms kaip potvyniai ar gaisrai.
Svarbu tai, kad EK taip pat siekia „parengti apsaugos priemones nuo neteisėto duomenų perdavimo“ – tai išlyga, kuri gali turėti įtakos JAV ar kitoms užsienio įmonėms, siekiančioms perkelti europiečių duomenis iš ES.
Už ES vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas teigė, kad Duomenų įstatymas atrakins „gausybę pramonės duomenų Europoje“, pažymėdamas, kad didelė šios informacijos potencialo dalis vis dar yra neišnaudota.
EK prognozuoja, kad naujasis įstatymas per ateinančius šešerius metus leis padidinti ES bendrąjį vidaus produktą 270 mlrd. eurų.
Siūlomas aktas yra dar viena skaitmeninės transformacijos dalis, kurią Europos Sąjunga nori įgyvendinti 27 šalyse narėse iki dešimtmečio pabaigos.
Prieš ketverius metus ES patvirtino Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, tapdama pasauline asmens duomenų apsaugos ir privatumo standartų kūrimo lydere.
