Už kavą ar prekes atsiskaičius parduotuvėje prekybininko bankas perkančiojo asmens bankui turi sumokėti vadinamąjį tarpbankinį apsikeitimo mokestį. Vėliau jį prekybininko bankas atsiima iš paties prekybininko.
„Tuomet mažmenininkas šį mokestį užkrauna vartotojams didindamas kainas. Tai reiškia, kad didesnę kainą moka visi vartotojai – ne tik tie, kurie moka kortele, bet ir tie, kurie atsiskaito grynaisiais“, – aiškina Joaquinas Almunia Europos Komisijos narys, atsakingas už konkurencingumą.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šis mokestis vidutiniškai siekia maždaug vieną centą nuo sumokėto lito.
Vokietijoje jis kone dukart didesnis, o Danijoje gerokai mažesnis.
Siekdamos sumažinti išlaidas, tarkim, Belgijoje kai kurios parduotuvėlės atsiskaitant kortele taiko papildomą mokestį. Europos Komisijos nuomone, tai ne tik didina kainas, bet ir riboja konkurenciją. Todėl EK siūlo sumažinti tarpbankinius apsikeitimo mokesčius: už atsiskaitymą debeto kortelėmis jie neturėtų viršyti dviejų dešimtųjų procento, o už kredito, taip pat elektroninius ir mobiliuosius mokėjimus– trijų dešimtųjų.
Tai galiotų Lietuvoje populiariausioms kortelėms „Visa“ ir „Mastercard“, tad šie mokesčiai būtų kelis kartus mažesni.
„Gali didėti, tarkime, kortelių metiniai mokesčiai ir pan. Iš tiesų susidarytų tokia padėtis, kad didesnė našta už atsiskaitymus negrynaisiais pinigais tektų jau nebe įmonėms, o kortelių turėtojams – tiems patiems gyventojams. Ir vietoj tokio lyg ir gero tikslo paskatinti atsiskaitymus negrynaisiais efektas gali būti visiškai priešingas – paslaugos gali visiškai neatpigti“, – komentuoja „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Europos Komisija pripažįsta dėl šio siūlymo patyrusi Tarptautinių mokėjimų kortelių operatorės „Mastercard“ spaudimą. Dabar „Mastercard“ atsisako komentuoti šį siūlymą, nors anksčiau teigė, kad sumažėjęs mokestis guls ant banko kortelių savininkų pečių – taip pat esą sumažės investicijos į kortelių saugumą. Tačiau EK atkerta, kad pavyzdžiai rodo ką kitą.
„Kai žiūrime į šalis nares, kur tarpbankinis apsikeitimo mokestis mažiausias ar jo nėra visai, ten banko kortelių savininkai moka mažiau mokesčių, ten plačiau naudojamos kortelės ir daugiau prekybininkų jas priima. Primenu, kad dažnai apsikeitimo mokestis neatitinka tikrų išlaidų, o yra paslėptos pajamos veikėjams, apie kuriuos mes dabar kalbame“, – pastebėjo Europos Komisijos narys, atsakingas už vidaus rinką, Michelis Barnier.
Lietuvoje mokėjimo kortelių yra išduota daugiau, nei yra gyventojų, tačiau palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuvoje jomis atsiskaitoma labai mažai. Lietuviai korteles dažniausiai naudoja pinigams išsigryninti.
Dėl šio EK siūlymo dar diskutuos valstybės narės ir Europos Parlamentas.
