„Europos ekonomika vėl pradeda augti. ES užimtumas pasiekė beprecedentį lygį – šiuo metu darbą turi daugiau kaip 236 mln. žmonių. Nedarbo lygis pamažu krenta. Turėtume kuo geriau išnaudoti šią teigiamą ekonomikos dinamiką ir įgyvendinti naujas ir veiksmingesnes piliečių teises, nustatytas Europos socialinio ramsčio dokumentuose, pavyzdžiui, tinkamas darbo sąlygas, lygias galimybes darbo rinkoje ir adekvačią socialinę apsaugą.
Atėjo laikas užtikrinti, kad šie palankūs darbo rinkos pokyčiai teiktų naudos visiems piliečiams ir darbuotojams“, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marianne Thyssen.
Palyginti su praėjusiais metais, ES užimtumas išaugo 1,7 proc. Tai reiškia, kad darbą gavo dar 4 mln. žmonių (2,7 mln. iš jų – euro zonoje). Labiausiai prie to prisidėjo nuolatinis darbas ir darbas visą darbo dieną.
Nuo 2016 m. trečiojo ketvirčio iki 2017 m. pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius išaugo 2,8 mln. Šis prieaugis – tris kartus didesnis nei pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių asmenų skaičiaus padidėjimas (900 tūkst.).
Visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius išaugo maždaug 3 mln. ir pasiekė 181 mln., o ne visą darbo dieną dirbančių asmenų – maždaug 300 tūkst. ir pasiekė 42,7 mln.
Pastaruosius trejus metus ES nuolat augo 20–64 m. asmenų užimtumas. 2017 m. trečiąjį ketvirtį jis buvo 72,3 proc. – tai aukščiausias iki šiol užfiksuotas lygis.
Vis dėlto šalių tarpusavio skirtumai tebėra dideli. Nacionalinis užimtumo lygis svyravo nuo 58 proc. Graikijoje iki 82 proc. Švedijoje. Ataskaita taip pat rodo, kad ES nedarbas palaipsniui artėja prie ikikrizinio lygio. Nedarbas, pasiekęs aukščiausią lygį 2013 m. balandžio mėn., sumažėjo maždaug 8,6 mln., tad 2017 m. gruodžio mėn. darbo neturėjo mažiau nei 18 mln. žmonių. Tai žemiausias nedarbo lygis nuo 2008 m. lapkričio mėn.
Ketvirčio apžvalgoje pateikta ir kitų darbo rinkos duomenų, rodančių, kad ES ekonomika atsigauna.
Palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, ES darbo našumas išaugo 0,8 proc. Didžiausias padidėjimas užfiksuotas Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje (bent 3 proc. per metus).
Toliau gerėjo finansinė ES namų ūkių padėtis – kasmetinį maždaug 1,5 proc. augimą daugiausia lėmė darbo pajamų didėjimas. Beveik visose valstybėse narėse metinės darbo pajamos iki 2017 m. pirmo pusmečio didėjo. Vis dėlto keliose valstybėse narėse (Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose) bendros disponuojamosios namų ūkio pajamos tebebuvo mažesnės nei 2008 m.
Didėja darbo jėgos paklausa ir darbo jėgos trūkumas. Bendras ES laisvų darbo vietų rodiklis 2017 m. trečiąjį ketvirtį pasiekė 2 proc. Paslaugų sektoriuje jis buvo didesnis nei pramonės ar statybų sektoriuose. Ėmė vis labiau trūkti darbo jėgos, suaktyvėjo samdymas (3,7 proc. per metus iki 2017 m. antrojo ketvirčio). Atleidimo iš darbo rodiklis dabar yra mažesnis nei iki krizės, o įsidarbinimo rodiklis pastaraisiais ketvirčiais ėmė sparčiai didėti ir priartėjo prie ikikrizinio lygio.