„Ekologiškų produktų rinka stabiliai auga, ir esu tikras, kad augs toliau. Visgi reikia turėti omenyje, kad lietuvių patirtis šioje rinkoje vis dar nėra didelė, o ir pati rinka gana specifinė. Todėl dar reikia laiko ekologiško gaminimo ir vartojimo kultūrai susiformuoti“, – teigia bendrovės „Livinn“ komercijos direktorius Aris Azguridis.
Spartesnę plėtrą stabdo ir gamintojai
Per pastaruosius dvejus metus „Livinn“ apyvarta ūgtelėjo 27 proc., o dviženklis augimas buvo fiksuojamas ne tik Vilniuje, bet ir mažesniuose šalies miestuose. Vis dėlto, pasak A.Azguridžio, skaičiai pasako dar ne viską: „Augimo tempai nėra maži, tačiau reikia pastebėti, kad augame nuo labai žemos bazės, todėl ekologiškų produktų vartotojų skaičius nėra toks didelis kaip daugelyje ES valstybių.“
Kol augintojai ir gamintojai labiausiai rūpinsis paramomis ir subsidijomis, o ne vartotojų poreikiais, tol ekologinis ūkis Lietuvoje vystysis lėtai, – A. Azguridis.
Tiesa, pasak A.Azguridžio, ekologiškus produktus besirenkantys lietuviai iš esmės niekuo nesiskiria nuo tokių pat vartotojų Vakaruose – jie domisi tokiais pat produktais, nori gauti kuo daugiau informacijos ir rinktis iš plataus asortimento.
Deja, mūsų šalyje tai ne visuomet įmanoma.
„Lietuva išsiskiria tuo, kad turi labai mažai vietinės sertifikuotos ekologiškos produkcijos. Kol augintojai ir gamintojai labiausiai rūpinsis paramomis ir subsidijomis, o ne vartotojų poreikiais, tol ekologinis ūkis Lietuvoje vystysis lėtai, o vartotojai sunkiai galės juo pasitikėti. Be to, santykinai mažas vartotojų skaičius ir vietinių gamintojų trūkumas neleidžia ekologiškiems produktams pigti, o tai taip pat stabdo spartesnę rinkos plėtrą“, – sakė A. Azguridis.
Perka mažiau, bet dažniau
Visgi, nepaisant santykinai nemažų ekologiškos produkcijos kainų, tokius produktus renkasi ne tik aukštesnes pajamas gaunantys lietuviai, nors ilgą laiką buvo kalbama, kad ekologiškas vartojimas yra turtingesnio visuomenės sluoksnio prerogatyva.
Nemažai jaunimo perka natūralią ir ekologišką kosmetiką, sveikus užkandžius, vyresnio amžiaus žmonės – aukštos kokybės aliejų, arbatą.
„Plečiantis verslui klientų skaičius auga, o vidutinio produktų krepšelio suma šiek tiek mažėja. Matome, kad yra didelė dalis žmonių, kurie perka ne po daug. Pajamų dydis nebėra lemiantis veiksnys, nuo kurio priklauso, pirks žmogus ekologiškus produktus, ar ne.
Tai matome ir pagal pirkėjų socialinę sudėtį – nemažai jaunimo perka natūralią ir ekologišką kosmetiką, sveikus užkandžius, vyresnio amžiaus žmonės – aukštos kokybės aliejų, arbatą. Ne po daug, bet nuolat“, – atskleidė „Livinn“ atstovas.
A.Azguridis taip pat pastebi, kad Lietuvoje žmonės kol kas mieliau perka ekologišką maistą nei, pavyzdžiui, kosmetiką, nes dažnai tiesiog nepagalvojama, kad į organizmą patenka ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ką tepame ant savo odos ar vartojame dar kaip nors kitaip. Kitas dalykas – ekologiškų kosmetikos ar švaros priemonių ženklinimas, kuris pažįstamas, toli gražu, ne visiems vartotojams.
„Dalis žmonių tiesiog bijo būti apgauti – nusipirkti eilinį produktą kaip ekologišką. Tai iš nežinojimo kylantis mitas. Išaiškinus ekologiško standarto ir jo priežiūros esmę bei ženklinimą, ši nuostata prapuola. Su patirtimi taip pat prapuola nuostata, kad ekologiški produktai nėra tokie skanūs ar veiksmingi kaip paprasti“, – įsitikinęs A.Azguridis.
