Prakiuro taupyklės
 |
| 123rf.com nuotr./Taupyti nebeapsimoka |
Europos centrinis bankas, siekdamas įsukti Europos ekonomiką, bazinę palūkanų normą šiemet sumažino iki 0,75 proc. Dėl to palaipsniui sumažėjo ir indėlių palūkanos. Skandinaviško kapitalo bankuose metinio indėlio grąža – maždaug 10 kartų mažesnė už metinę infliaciją. Kitaip tariant, indėliai tapo nuostolingu taupymo būdu. Infliaciją pranoksta tik kai kurių kredito unijų siūlomos metinės palūkanų normos.
Tiesa, lietuviško kapitalo bankuose metinės palūkanos kiek didesnės – svyruoja tarp 1,6–2,95 proc. Dar didesnes palūkanas siūlo kredito unijos – daugiausia už metinį indėlį galima gauti 4,5 proc. metinių palūkanų. Vadinasi, jei dabar patikėtumėte 5 tūkst. Lt indėlį saugoti vienam Skandinavijos bankų, po metų, prognozuojant, kad vidutinė metinė infliacija bus 3 proc., už savo 5 tūkst. galėsite nusipirkti prekių arba paslaugų jau tik už 4864,5 Lt. Jei 5 tūkst. Lt saugos didžiausias palūkanas siūlanti kredito unija, po metų jūsų pinigų vertė sieks 5068,5 Lt.
Tačiau didžioji dauguma gyventojų indėlius vis dar saugo didžiuosiuose bankuose, vadinasi, jų santaupos senka. Tačiau, nors taupyti ir neapsimoka, o paskolų palūkanos taip pat kaip niekad mažos, gyventojai išlaidauti ir skolintis neskuba. Krizės pamokyti žmonės stengiasi taupyti, o gavę papildomų pinigų daugiausia grąžina skolas, o ne skuba įsigyti naujų daiktų.
Senatvės kupra
Šiuo metu pensija sudaro apie 40 proc. žmogaus buvusio darbo užmokesčio. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė įspėjo – jeigu sistema liks tokia, kokia yra, po kelių dešimtmečių pensija tesudarys 26–28 proc. darbo užmokesčio. Taigi triskart suprastės gyvenimo kokybė – galėsime išlaikyti triskart mažesnį butą, triskart rečiau nueiti į kiną ar į teatrą, rečiau pasikviesti draugą kavos ir pan.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Būsimųjų pensininkų buitis gali būti dar sunkesnė, nei dabartinių |
Vienas būdų senatvėje gyventi sočiau – kaupti papildomai. Šiemet Seimas pagaliau patvirtino pensijų reformą, kuri numato, kad įmokos į antros pakopos pensijų fondus augs, o nepasitikintieji privačiais fondais galės atsiduoti tik „Sodrai“. 2013-ieji skirti apmąstymams, kokį pensijos kaupimo būdą pasirinkti.
Nuo 2014 metų sausio žmogus savarankiškai galės mokėti 1 proc. socialinio draudimo įmokų į privačius pensijų fondus ir tuomet gaus iš biudžeto 1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmoką.
2016 metais tiek kaupiančiojo, tiek valstybės pervedimai į fondą augs iki 2 proc., nuo 2020 metų pačios „Sodros“ pervedimai į privačius pensijų fondus išaugs nuo 2 proc. iki 3,5 proc.
Tiesa, neaišku, ar nauja valdžia viską taip ir paliks. Balsuojant dėl pensijų reformos Seime du kartus pritrūko balsuojančiųjų. Valdančiosios koalicijos socialinių reikalų žinovas socialdemokratas Algirdas Sysas yra prognozavęs, kad naujoji koalicija keis įstatymus.
„Sodros“ šių metų vienuolikos mėnesių deficitas priartėjo prie dviejų milijardų litų, o skola artėja prie 10 mlrd. Lt žymos.
Mūšiai energetikoje
Lietuva įžengė į „Gazprom“ lauką – pradėjo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas ir ėmėsi ieškoti skalūnų. „Mitnijos nafta“ Kalnalių kaime pradėjo ieškoti skalūnų angliavandenilių, kurių, manoma, šalyje yra 113 mln. kub.m.
Labai svarbu Lietuvai ir tai, kad amerikiečių energetikos gigantas „Chevron“ nusipirko 50 proc. „LL Investicijos“ – bendrovės, valdančios naftos telkinį Lietuvos pamaryje. Spalį buvo paskelbta, kad amerikiečiai Lietuvoje taip pat pradeda skalūnų paieškas.
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Dujos |
Šiemet „Klaipėdos nafta“ pasirašė plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu (laivas-saugykla) išperkamosios nuomos sutartį su laivo-saugyklos gamintoja, Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“, į kvietimą tiekti dujas SGD terminalui atsiliepė 16 įmonių.
Didieji dujų vartotojai įsipareigos po 25 proc. sunaudojamų dujų pirkti iš SGD terminalo ir „Gazprom“. „Lietuvos dujos“ jau apskundė tokią įstatymo nuostatą Europos Komisijai.
Lietuvai pastačius SGD terminalą, šalis taptų mažiau priklausoma nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų ir jų diktuojamos dujų kainos. SGD terminalo projektas įvardytas kaip vienas energetinės nepriklausomybės garantų.
Tačiau neaišku, ar Lietuva statys naują Visagino atominę elektrinę. JAV ir Japonijos koncernas „Hitachi“ tvirtai pareiškė, kad nori dalyvauti projekte ne tik kaip technologijos tiekėjas, bet kaip ir investuotojas, tačiau aiškaus sutikimo nedavė nei Latvija, nei Estija. Tuo metu Lietuvos žmonės patariamajame referendume nusprendė, kad elektrinės Lietuvai nereikia, o naujoji valdžia aiškiai nepasako, koks projekto likimas.
Virusas neužkrėtė bankų
2011 metais žlugęs bankas „Snoras“ pragaištingu virusu neužkrėtė kitų šalies bankų, nors nerimo ir nuogąstavimų būta nemažai.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Buvęs „snoriukas“ dabar – Lietuvos pašto bankelis „Paypost“ |
Tiesa, per metus laiko nedaug tepasistūmėta bandant iš Londono susigrąžinti ten nuo Lietuvos pasislėpusius banko savininkus Vladimirą Antonovą bei Raimondą Baranauską. Taip pat vangiai juda ir „Snoro“ turto išpardavimas. Kol kas tik „Snoro“ mažmeninis tinklas buvo parduotas Lietuvos paštui, kuris buvusiuose „snoriukuose“ taip pat teiks finansines paslaugas. Bet niekas nesiryžta pirkti „Finastos“, „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingo“. Dėl to jau viešai nerimauja Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Kiti bankai lengviau atsipūtė, kai paaiškėjo, jog „Snoro“ bankrotas nepakirto gyventojų pasitikėjimo bankų sistema. Žmonės bei bendrovės ir toliau laiko savo indėlius bankuose. Finansų institucijų priežiūra tapo gerokai griežtesnė. Lietuvos bankas ne tik atidžiau prižiūri, kaip bankai investuoja indėlininkų pinigus, bet ir spaudžia šiuos mažinti nepagrįstai išpūstus mokesčius už paslaugas.
Pradėta griežtinti tvarka ir kredito unijose. Šių metų pradžioje paaiškėjo, kad Palangos kredito unija dideles sumas išduodavo jokių pajamų neturintiems žmonėms. Tuo metu Nacionalinė kredito unija paskolas išdavinėjo įmonėms, realiai nevykdančioms jokios veiklos. Šios unijos vadovai suimti. Tačiau unijų klientai nepanikavo, nes ir Lietuvos bankas, ir kitos unijos užtikrino, kad daugiau problemų nėra.
Be to, Lietuvos bankas atidžiai stebi Ūkio banką, kuris neišbrenda iš nuostolių ir vis nustebina pranešimais apie didžiulius atidėjinius blogoms paskoloms. Lietuvos bankas teigia, kad pagrindo nerimauti nėra, visi Ūkio banko veiksmai žinomi ir iš anksto suderinti. Žiniasklaidoje pasirodė spėlionių, esą 2013 metais gali būti bandoma sujungti Ūkio ir Šiaulių bankus bei sukurti dar vieną stiprų žaidėją kaip atsvarą Skandinavijos bankams.
