Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė ministrus, Seimo narius, darbdavių ir darbuotojų atstovus į susitikimą, skirtą aptarti atsaką į recesiją.
Po susitikimo šalies vadovo patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius sakė, kad nors nebuvo netikėta, kad šalies ekonomika pirmą ketvirtį krito, nustebino nuosmukio gylis, kuris siekė 3 proc.
„Kritimo gylis yra šiek tiek stebinantis ir tai skatina elgtis ramiai, iš kitos pusės inicijuoja tam tikrų priemonių poreikį, kad šalis greičiau išliptų iš recesijos. Susitikimo dalyviai pritarė, kad pramonė yra ekonomikos pamatas, tai kadangi ji krito labiausiai, reikia tam tikrų priemonių, kurios užtikrintų pramonės konkurencingumą“, – žurnalistams teigė V.Augustinavičius.
Viena iš sričių yra ES lėšų panaudojimas.
„Finansų ministrė pristatė sprendimus dėl papildomo milijardo iš Europos Komisijos tam, kad šalies verslas, kuris yra orientuotas į gamybą, eksportą, galėtų lengviau prieiti prie kapitalo pajėgumų. Kita sritis – infrastruktūros išlaidų skatinimas, tai ir kelių tiesimas didesne apimtimi, ir karinio mobilumo projektų skatinimas“, – teigė patarėjas.
Kalbėdamas apie mokesčių reformą jis pastebėjo, kad kol ji buvo parengta, šalis paniro į recesiją.
„Visi susitikimo dalyviai sutarė, kad reikia žiūrėti į reformą per įtaką viduriniajai klasei. Sutarėme, kad mokesčiai jai neturėtų didėti. Kita vertus, yra svarbių dalykų dėl investicijų skatinimo. Reikėtų taikyti pelno mokesčio paskatas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Neturėtų būti taip, kad mokesčių reforma yra visa arba jokia, ją reikia adaptuoti pagal realijas ir modifikuoti“, – pastebėjo jis.
Kita kryptis yra progresinių mokesčių suvienodinimas.
„Egzistuoja skirtumai tarp mokesčių ir veiklos formų, tai prezidento nuomone, aukštoms pajamoms mokesčiai galėtų būti taikomi pagal dydį, o ne pajamų formą“, – pastebėjo prezidento patarėjas.
Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis informavo, kad Vyriausybės suplanuotos investicijos į kelių, geležinkelių, uosto ir oro uostų infrastruktūrą didės antroje metų pusėje ir sieks 1–1,5 mlrd. eurų.
„Jei žiūrėtume į kelių sektorių, investicijos sieks nuo 700 iki 800 mln. eurų. Lygiai taip pat įsibėgėja geležinkelių projektai, elektrifikacija, „Rail Baltica“ projektas“, – teigė jis.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad verslas laikosi pozicijos, jog mokesčių reformą dabar reikėtų atidėti.
„Jei yra viskas arba nieko, geriau tada nieko, nes jos įvedimas sparčiai pablogintų investicinį klimatą Lietuvoje, o mūsų noras yra išlaikyti lietuvišką kapitalą, kad jis neišeitų į kitas šalis ir kad užsienio kapitalas toliau važiuotų į Lietuvą“, – teigė V.Janulevičius.
Prie pramonės patiriamų problemų, anot jo, prisideda palūkanų kilimas, atlyginimų augimas ir paklausos mažėjimas Europos Sąjungos rinkose. Bet yra ir daugiau priežasčių.
„Prieiga prie žaliavų buvo labai sudėtinga užsidarius keliams iš Ukrainos, kalbu apie plieną, medieną. Tai davė negatyvų postūmį kai kuriems pramonės sektoriams Lietuvoje. Tai iškart atsiliepė pinigais“, – sakė V.Janulevičius.
