Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais susitrauks 5,4 proc. – daugiau, nei balandį prognozuoti 4,2 proc., rodo penkių ekonomikos institutų, įskaitant „Ifo“, DIW ir RWI, metinė rudens ataskaita.
„Nors nemaža dalis pavasarį įvykusio nuosmukio jau kompensuota, likęs atsigavimo procesas bus kur kas sudėtingesnis“, – teigė „IfW“ Kylyje ekonominių tyrimų vadovas Stefanas Koothsas.
Prieš krizę buvęs ekonominės produkcijos lygis „greičiausiai nebus pasiektas iki 2021 metų pabaigos“, sakoma pranešime.
Kitais metais BVP turėtų paaugti 4,7 proc., palyginti su ankstesne 5,8 proc. prognoze.
Ekspertai prognozuoja 2,7 proc. augimą 2022 metais.
Nuo glaudžių socialinių ryšių priklausantys sektoriai, tokie kaip maisto ir gėrimų, turizmo ir renginių sektoriai, ypač nukentėjo nuo koronaviruso pandemijos.
Pablogintos prognozės atitinka daugybę nedžiuginančių duomenų, gaunamų iš didžiausios Europos ekonomikos.
Antradienį atidžiai stebima ZEW instituto apklausa parodė, kad spalio mėnesį investuotojų pasitikėjimas Vokietijos ekonomika smuko dėl didėjančio koronaviruso atvejų skaičiaus ir atsinaujinusios įtampos dėl „Brexito“.
Gegužės pradžioje ėmus švelninti karantino priemones, Vokietijos ekonomika iš pradžių smarkiai atsigavo, augant vartotojų išlaidoms ir eksportui.
Visgi pastarosiomis savaitėmis ekonomikos atsigavimo pagreitis sulėtėjo, o nerimas dėl neigiamos pandemijos įtakos itin svarbiam Vokietijos eksporto sektoriui didėja, nes įvairios šalys pakartotinai įveda apribojimus, skirtus sustabdyti COVID-19 atvejų skaičiaus augimą.
Nors Vokietija iki šiol su pandemija susidorojo geriau nei daugelis jos kaimynių, trečiadienį ji užregistravo daugiau nei 5 000 naujų atvejų – tai aukščiausias lygis nuo balandžio mėnesio.