„Iš principo aš idėjai pritariu. Konkurencijos didinimas valiutos arba finansų prieigos srityje yra gerai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Sinkevičius.
Jis pabrėžė, kad dėl pačios valstybinio banko koncepcijos dar bus diskutuojama, tačiau išreiškė pritarimą Prezidentūros idėjai, jog tokia institucija neturėtų kištis į mažmeninę rinką, o spręsti verslo kreditavimo problemas.
„Toks bankas, mano supratimu, reikalingas. Nesakau, kad jis lįstų į mažmeninę rinką ar panašiai, mano požiūriu, jis turėtų duoti impulsą greičiau gauti kreditus verslui, konkurencingesnėmis sąlygomis“, – sakė jis.
„Aš manau, kad padiskutuosime, matyt rasime ir tą dizainą, kam jis turi būti pavaldus, kokioje bazėje turi būti kuriamas ir kokios lėšos jame turi būti“, – mano ministras.
R.Sinkevičius, kartu su valdžios, užsienio institucijų, verslo atstovais Seimo nariais ir ekonomistais ketvirtadienį prezidentūroje diskutuos apie galimybę Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką.
Praėjusią savaitę Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras. Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimui. Be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Siūlymas steigti valstybinį plėtros banką buvo įrašytas į valdančiųjų „valstiečių“ 2016 metų Seimo rinkimų programą, idėją palaiko ir kai kurie Seimo nariai, tačiau ne visada sutariama dėl banko koncepcijos.
Prezidentūra sako, kad toks bankas turėtų būti skirtas smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimui, tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad diskusijose dėl valstybinio banko yra daug sumaišties, kadangi įvairios šalys tokį darinį įsivaizduoja skirtingai.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank“).
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
