Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J.Rojaka: paremti reikėtų iki 67 tūkst. įmonių, pinigai pasiektų sausį

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIIM) trečiadienį paskelbė planą, kaip valstybė turėtų remti nukentėjusius nuo antrosios bangos verslus. Skaičiuojama, kad paramos reikėtų maždaug 60-67 tūkst. nukentėjusių įmonių, o lėšų poreikis siekia apie 100-200 mln. eurų. Tiesa, pinigai nukentėjusias įmones galėtų pasiekti tik antrąją sausio savaitę, prognozuoja ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka. Galutinę paramos schemą kitą savaitę turėtų patvirtinti Vyriausybė.
Pinigai
Pinigai / Christian Dubovan nuotr./ Unsplash nuotr.

Šį kartą parama bus dalinama ne visoms įmonėms horizontaliai, o tik labiausiai nukentėjusioms.

Iš pradžių skelbta, kad į paramą galės pretenduoti tie verslai, kurie atitiks du kriterijus: apyvarta kris 30 proc., o sektoriuje, kuriam įmonė priklauso, tokių nukentėjusių verslų bus apie 40 proc.

Tačiau spaudos konferencijoje trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka tvirtino mananti, kad antrojo kriterijaus reikia atsisakyti, nes skaičiavimas tampa pernelyg sudėtingas ir neatskleidžia tikrosios padėties. Dviejų kriterijų taikymą kritikavo ir verslo asociacijų vadovai.

„Naujausia statistika rodo, kad apyvartos kritimus galime tik iš PVM mokėtojų išskaičiuoti, o tai sudaro tik trečdalį įmonių rinkoje, tad dabartinė statistika nepilna. 2018 metų pagrindu modeliavome, tačiau pagal 2020 metų statistiką neturime viso paveikslo. Tad antrasis kriterijus neveiksnus“, – aiškino viceministrė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka

Ministerijos duomenimis, vien PVM mokėtojų, kurių apyvarta krito 30 proc., yra 19 tūkst. O iš viso nukentėjusių įmonių Lietuvoje turėtų būti apie 60-67 tūkst.

Lietuvoje įvedus antrąjį karantiną ir vėl buvo sustabdyta dalies verslų veikla – maitinimo įstaigų, sporto klubų, SPA centrų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija šįsyk orientuosis į dvi priemones: vėl ketinama atnaujinti lengvatinių paskolų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams teikimą ir praplėsti subsidijas galinčių gauti įmonių ratą.

Tiesa, skirtingai nei per pirmąjį karantiną, kai subsidijos buvo dalinamos tik mikroįmonėms, turinčioms iki 9 darbuotojų, dabar šią išmoką galės gauti platesnis ratas įmonių. Ši priemonė bus pagrindinė, skirta paremti per antrąjį karantiną nukentėjusį verslą.

Siūlo įtraukti ir netiesiogiai nukentėjusius verslus

Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo pasiūlymą atsisakyti antrojo kriterijaus skirstant paramą teiks Vyriausybei, kuri turės galutinai apsispręsti, kaip atrodys parama.

O Finansų ministerija turi numatyti šioms priemonėms lėšų.

Vyriausybė taip pat svarstys, ar paramą galės gauti tik tos 30 proc. apyvartos praradimą patyrusios įmonės, kurios pateko į ribojamų veiklų sąrašą, ar bus žiūrima plačiau.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laikinai sustojęs verslas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Laikinai sustojęs verslas Vilniuje

Ribojamų veiklų sąrašą derina Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIIM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Finansų ministerija.

Visgi J.Rojaka siūlo dalinant subsidijas nesivadovauti, ar įmonė pateko į ribojamų veiklų sąrašą, nes nukentėjo ir neuždrausti, tačiau susiję verslai.

„Netiesioginis poveikis toks pat skaudus, kaip ir tiesioginis, nes verslai susiję. Pavyzdžiui, turizmo agentūrų veikla neapribota, bet turistai neatvažiuoja, mūsų gyventojai neišvažiuoja, todėl įmonė apyvartos neturi“, – atkreipė dėmesį viceministrė.

Netiesioginis poveikis toks pat skaudus, kaip ir tiesioginis, nes verslai susiję. Pavyzdžiui, turizmo agentūrų veikla neapribota, bet turistai neatvažiuoja, mūsų gyventojai neišvažiuoja, todėl įmonė apyvartos neturi, – atkreipė dėmesį viceministrė.

J.Rojaka lygino, kad jei bus vadovaujamasi ribojamų veiklų sąrašu ir 30 proc. apyvartos kritimu, paramos gavėjų ratas susiaurės iki 55 tūkst. įmonių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Turistai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Turistai

Iš Finansų ministerijos laukia žalios šviesos

Ministerijos skaičiavimais, priklausomai nuo pasirinktų kriterijų subsidijoms išmokėti reikės 100-200 mln. eurų. Nuo skirto finansavimo priklausys ir subsidijos dydis – ar jis sieks 30 proc., ar 50 proc. įmonės sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio.

Tačiau J.Rojaka pabrėžė, kad labai svarbu kuo greičiau užsitikrinti šiai priemonei finansavimą iš Finansų ministerijos.

„Mums reikia labai greitai (apsisprendimo iš Finansų ministerijos – 15min), jei norime išjudinti priemonę ir kreiptis į Europos Komisiją“, – pabrėžė J.Rojaka.

Verslams paramos dar reikės palaukti, nes priemones reikės notifikuoti Europos Komisijoje (EK). Ministerija prognozuoja, kad lėšos verslus pasieks sausio antrąją savaitę.

„Šios priemonės įgyvendinamas nusikelia į kitus metus, todėl ir finansavimas 2021 metais prognozuojamas. Padarysime namų darbus, kad metams prasidėjus iš karto įmonės sulauktų kvietimų. Jei pavyktų greitai suderinti su EK dar šiemet, tai pinigai pirmomis sausio mėnesio dienomis pasiektų verslą. Jei bus pritarimas Vyriausybės lygmeniu ir priemonei, ir finansavimui“, – kalbėjo J.Rojaka.

Tiesa, Finansų ministerija, atsargiai žiūrinti į papildomas išlaidas, neskuba užtikrinti finansavimo subsidijoms.

J.Rojaka pripažino, kad Finansų ministerija linkusi kalbėti apie pusę prašomos sumos, kurios reikėtų subsidijoms išmokėti – apie 100 mln. eurų. O kadangi kalbama apie finansavimo poreikį 2021 metams, viceministrė ragino įsitraukti į diskusijas ir naująją Vyriausybę.

Lengvatinėms paskoloms – griežtesnės sąlygos

Kalbėdama apie antrąją priemonę – lengvatines paskolas verslams, J.Rojaka tvirtino, kad šį kartą sąlygos gali būti sugriežtintos.

Šiemet lengvatines paskolas gavo 3,5 tūkst. įmonių – ši priemonė buvo itin populiari per pirmąjį karantiną, jai buvo skirta 200 mln. eurų.

„Yra aiškus reikalavimas iš Finansų ministerijos, kad būtų griežčiau vertinamos galimybės sugrąžinti paskolą. Griežtinimas sąlygų mažina ratą įmonių, kurios galėtų pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis“, – sakė J.Rojaka.

Manė, kad papildomų lėšų nereikės

Laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau tvirtino, kad paramos priemonėms papildomų lėšų nereikės, nes dar likę nepanaudotų lėšų iš pavasarį patvirtino Ekonomikos skatinimo plano.

„Papildomai lėšų nėra numatyta, kadangi turime patvirtintą šiems metams ekonomikos skatinimo planą, kuris viršija 6 mlrd. eurų, tiesioginių subsidijų, garantijų forma ir kitomis. Tas planas nėra pilnai panaudotas. Tai papildomai lėšų numatyti nereikia, tos lėšos yra numatytos“, – sakė ministras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Jis prognozavo, kad verslo skatinimas dėl antrojo karantino įvedimo kainuos apie keliasdešimt milijonų eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?