Parlamentarų grupė siūlo nuo 2022-ųjų leisti veikti privačioms ne masinės gamybos natūralios fermentacijos sidro gamyklėlėms, kurios, kaip ir aludariai, gamintų iki 0,5 mln. litrų arba 5 tūkst. hektolitrų (pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų arba 100 hektolitrų) šio gėrimo.
Joms, kaip ir smulkiesiems alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojams, nereikės turėti tyrimų laboratorijos. Užteks sudaryti sutartis dėl naudojimosi kitų atestuotų laboratorijų paslaugomis.
Padidinti sidro gamybos apimtis pasiūlė konservatoriai Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Pasak jų, tai suteiktų daugiau galimybių ir laisvės smulkiems sidro gamintojams, sukurtų naujų darbo vietų regionuose, būtų remiami smulkūs obuolių augintojai.
Parlamentarai, be kita ko, akcentuoja, kad leidžiant lietuviško sidro gamybą, vartotojai turės didesnį pasirinkimą – pirkti vietinį arba atvežtinį produktą. Be to, atsirastų smulkūs gamintojai, kurie dėl didelių reikalavimų dabar neveikia.
Ekonomikos komiteto nario A.Kupčinsko teigimu, didesnio nei 10 tūkst. litrų sidro kiekio prašė obuolių augintojai – dabar jie konkuruoja su lenkais ir yra priversti spausti tik sultis.
Pasak jo, 2015 metais, kai Lenkijos obuolių augintojai patyrė Rusijos embargą, šalies vyriausybė į situaciją reagavo žaibiškai.
„Leido ūkininkams praplėsti savo produkcijos diapazoną – pradėjo gaminti vietinį sidrą“, – sakė A.Kupčinskas.
Dabar licencijos gaminti alkoholio produktus išduodamos savo kokybės laboratorijų neturinčioms įmonėms, kurios per metus pagamina iki 0,5 tūkst. litrų alaus bei iki 10 tūkst. litrų natūralios fermentacijos midaus arba vaisių vyno.