Tačiau ne viskas yra blogai, kas blogai skamba – ekonomikos nuosmukis suteikia didžiulių galimybių investuotojams.
„Investicijų, kurių neveiktų ekonomikos nuosmukis, nėra, todėl tinkamai neparinkus finansinių instrumentų ir neturint strategijos, galima patirti nemenkų nuostolių. Tačiau profesionalūs investuotojai į šį laikotarpį žvelgia kaip į galimybių laikotarpį. Jei sugebėsite įžiūrėti per neigiamų nuotaikų rūką, ši situacija gali atnešti daugybę naudų“, – sako finansų tarpininkės „Admiral Markets UK Ltd“ Lietuvos atstovybės direktorius Arnoldas Straigis.
Ar verta laukti gerų žinių?
2022–ieji rinkoms nėra patys geriausi metai. Geopolitiniai iššūkiai, aukšta infliacija privertė centrinius bankus imtis priemonių, kad suvaldytų ekonomikos šuoliavimą. Europos centrinis bankas (ECB) šiemet užbaigė neigiamų palūkanų erą ir per pusę metų tris kartus padidino bazines palūkanų normas. Panašiai elgiasi ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei kitų šalių centriniai bankai. Nežinomybė verčia akcijų rinkas nerimauti, o dėl to didelė dalis investuotojų patiria nuostolių.
A.Straigis įsitikinęs, kad iš centrinių bankų gerų žinių neturėtume laukti. Norėdami suvaldyti aukštą infliaciją ir neleisti jai įsigalėti, jie ir toliau griežtins savo politiką. Tai lems didesnes palūkanas kiekvienam paskolų turėtojui, tarp jų ir įmonėms. Dėl to išlaidos, kurios būtinos vykdyti verslą, didės. Viso to pasekmė: mažiau naujų projektų, menks investicijų atsiperkamumas, o kartu ir jų patrauklumas. Įmonės bus priverstos mažinti išlaidas, o ne jas didinti, kas skatintų ekonomikos variklį.
Iš kitos pusės, kylant palūkanoms, augant nedarbui ir lėtėjant atlyginimų augimui, gyventojai turės mažiau pinigų, kuriuos galėtų investuoti.
Bankai neturi kitos išeities, kaip tik kelti palūkanas ir mažinti vartojimą, kad sumažėtų paklausa ir kainų augimas sulėtėtų.
„Tokio dydžio infliacijos nematėme jau kelis dešimtmečius ir ji jaukia visas kortas centriniams bankams. Vietoje to, kad skatintų ekonomiką ir investicijas, jie privalo imtis veiksmų kovoje su kainų augimu, nes tai yra pagrindinė jų atsakomybė. Dėl to jie neturi kitos išeities, kaip tik kelti palūkanas ir mažinti vartojimą, kad sumažėtų paklausa ir kainų augimas sulėtėtų.
Jei to nesiimtų, visuomenėje įsigalėtų socialinis ir finansinis nestabilumas, dar labiau didėtų turtinė nelygybė ir augtų atskirtis. O visa tai – politikų problema, kurie vietoje investicijų į šalies ūkį ima skirti pinigines išmokas gyventojams kovoti su padidėjusiomis kainomis“, – sako ekspertas.
Aišku, klausite, o gal galima suvaldyti infliaciją nesukėlus ekonominės krizės? Į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau istoriškai to centriniams bankams padaryti nepavyko.
„Centriniai bankai yra aklavietėje. Labai tikėtina, kad, bandant suvaldyti aukštas kainas, sumažės paklausa ir kils recesija ar net krizė. Dėl to investuotojams šią riziką reikėtų vertinti labai atidžiai“, – įsitikinęs A.Straigis.
Dėmesio centre – naujausios žinios
Centrinių bankų pasikeitusią politiką atspindi ir informacijos, ko iš jų tikėtis, suteikia naujausi įvykiai. Pavyzdžiui, daug dėmesio sulaukė neseniai paskelbta preliminari Europos spalio infliacija, kuri siekė 10,7 proc. ir dar kartą pašoko į naujas ciklo aukštumas. Šie duomenys dar labiau didina spaudimą ECB imtis griežtesnio palūkanų kėlimo. Tą atspindi ir Vokietijos 2 metų obligacijų pajamingumas, kuris per savaitę padidėjo nuo 1,94 proc. iki 2,12 proc. ciklo aukštumų.
Iš centrinių bankų gerų žinių neturėtume laukti.
Be to, praėjusią savaitę vyko JAV centrinio banko susirinkimas, kuriame buvo 75 procentiniais punktais pakeltos palūkanų normos iki 4 proc. lygio.
„Rinka tikėjosi iš banko vadovo Jerome Powello išgirsti užuominų apie lėtesnį palūkanų kėlimą ateityje, tačiau jis išlaikė labai griežtą toną. Jis minėjo, kad jei infliacija išsilaikys aukšta, bendras palūkanų lygis gali būti aukštesnis nei anksčiau tikėtasi ir jų kėlimas gali tęstis ilgiau.
Taip pat Didžiosios Britanijos centrinis bankas praėjusią savaitę priėmė sprendimą didinti palūkanų normas – jos buvo pakeltos 75 procentiniai punktais iki bendro 3 proc. lygio. Monetarinės politikos griežtinimas ir pinigų kainos didinimas dar labiau apribos vartojimą bei galimai paskatins nekilnojamo turto kainų korekciją“, – mano A.Straigis.
Blogiausias vaizdas – pramonės sektoriuose
Jei jau nusprendėte investuoti šiais neramiais laikais, „Admiral Markets UK Ltd“ Lietuvos skyriaus vadovas pataria atidžiau stebėti pramonės, gamybos, žaliavų sektorius. Šios rinkos negali apsieiti be elektros ir dujų, kurių kainos šiemet šoktelėjo kartais, prie prastėjančių nuotaikų prisideda ir menkstanti paklausa. Jei bendros ekonominės aplinkybės nesikeis, šiuose sektoriuose būtų sunku tikėtis žymesnio atsigavimo.
„Dėl augančių veiklai reikalingų žaliavų kainų, darbo užmokesčio kilimo ir tiekimo grandinės trikdžių pramonės įmonių pelnai mažėja. Visas išlaidas staiga perkelti ant vartotojų pečių sunku, o mažėjantys pelnai veikia įmonių vertinimus. Ir čia ne pabaiga. Jei ir toliau mažės arba stagnuos gamybos apimtys, tai dar labiau veiks pelningumą.
Kad būtų aiškiau, kaip pavyzdį pasitelkime technologijų startuolį. Prastėjant ekonomikos nuotaikoms, paklausai, iš pradžių įmonė atsisako to, kas veiklai ne taip reikalinga, persvarsto išlaidas. Galbūt sumažina programuotojų skaičių, atsisako naujo automobilio pirkimo, planuotos kelionės ir kitų didelių išlaidų. Tęsiantis krizei, didėjant nedarbui, o paklausai niekaip neatsigaunant, tenka atsisakyti dar svarbesnių išlaidų eilučių. Vienas tokių atvejų nutiko šią vasarą, kai Vokietijos maisto pristatymo startuolis „Gorillas“ atleido 300 administracijos darbuotojų, paaiškėjus, kad įmonė veikia nuostolingai. Būtent pasikeitusi ekonominė situacija verčia startuolius mažinti išlaidas, kad turėtų daugiau laiko prieš pritraukiant naujas investicijas“, – komentuoja A.Straigis.
Kur galima investuoti?
Tad ką daryti, jei nenori, kad kojinėje laikomos santaupos nuvertėtų tokiu pat greičiu, kaip ir kyla infliacija? A.Straigis pirmiausiai siūlo atsižvelgti į visas šias prognozes, tačiau nemano, kad jų reiktų pabūgti. Šiuo metu investuoti rekomenduojama į saugias priemones – stabilias akcijas su aiškiu verslo modeliu, mažai užskolintu balansu, stabiliu pinigų srautu ar mokamais dividendais. Būtent šias įmones investuotojai vertina, nes jos tampa patraukia galimybe saugiai laikyti pinigus ir išlaukti šią ekonominę nežinomybę. Ekspertas mano, kad tokių investicijų paklausa pakils.
„Reikėtų vengti įmonių, kurios dirba nuostolingai arba sparčiai auga pelno sąskaita, yra ženkliai užskolintos. Žvelgiant į istorinius duomenis, panašiose aplinkybėse prasčiausiai pasirodo technologijų, pramonės, žaliavų, finansinių paslaugų bendrovės. Jų pelnai per krizes labai nukenčia ir dėl to stipriai koreguojasi akcijų kaina, atitinkamai investuotojai jas parduoda ir bėga ieškoti saugesnių alternatyvų“, – aiškina jis.
Šiuo metu investuoti rekomenduojama į saugias priemones – stabilias akcijas su aiškiu verslo modeliu, mažai užskolintu balansu, stabiliu pinigų srautu ar mokamais dividendais.
Todėl A.Straigis rekomenduoja pagal šiuos bruožus ir veiksnius atidžiai įvertinti turimas bei planuojamas įsigyti įmones. Tai padėtų šiuo sudėtingu periodu išvengti nereikalingos rizikos.
Norint atskirti norimų akcijų veiksnius ir bendrovių bruožus, reikia atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Žema beta – akcijos kaina krenta lėčiau nei akcijų rinka;
- Stabilus veiklos modelis – vertės segmento akcijos;
- Dividendų nuoseklūs mokėjimai ir pajamingumas;
- Gynybiniai sektoriai, atsparūs ekonominiams svyravimams.
Akcijų veiksniai, kurių reikėtų saugotis arba vengti:
- Aukšta beta – didelis akcijos kainos kintamumas ir rizika;
- Daug skolų turinčios įmonės, kurių kapitalo kaštai kils;
- Sparčiai augančios ir nepelningos įmonės;
- Technologijų, pramonės, žaliavų bendrovės.
