2023 m. I ketv. palankius pasaulio ekonomikos augimo rezultatus lėmė išliekanti atspari JAV darbo rinka, atsigaunanti Kinijos ekonomika, mažiau, nei tikėtasi, susitraukusi euro zonos ekonomika. Tai prisidėjo ir prie gegužės mėn. skelbtų geresnių, nei vasario mėn., Europos Komisijos projekcijų pasauliui ir ES. Vis dėlto, neapibrėžtumas dėl ekonominės raidos išlieka.
Lietuvos ekonomika 2023 m. I ketv. patyrė didesnį, nei tikėtasi, – 2,4 proc. siekiantį ekonomikos susitraukimą, kurį paskatino pramonės, prekybos, transporto ir nekilnojamojo turto įmonių neigiami veiklos rezultatai. Šalies realiojo BVP kritimą lėmė dėl sumenkusios išorės paklausos sumažėjęs eksportas, aukštos infliacijos veikiamų namų ūkių vartojimo išlaidų smukimas ir palyginamosios bazės efektas. 2023 m. I ketv. nedarbo lygis išaugo iki 7,7 proc., tačiau laisvų darbo vietų lygis liko aukštas.
„Numatoma, kad antroji šių metų pusė šalies ekonomikos plėtrai bus palankesnė ir stipraus ekonomikos nuosmukio 2023 m. bus išvengta. Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų, vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas.
Dėl šios priežasties manome, kad, tikėdamiesi trumpalaikio ekonomikos sulėtėjimo, darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus. Taip pat numatoma, kad investicijos neleis ekonomikai smarkiai kristi, o efektyvus viešojo sektoriaus projektų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie ekonomikos atsparumo didinimo, sprendžiant energetinės priklausomybės problemas“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Žemesnės nei pernai žaliavų ir energetinių išteklių kainos sudarys palankesnes sąlygas lėtėti infliacijai ir vystytis Lietuvos ekonomikai antroje 2023 m. pusėje, tačiau išliekantis kainų ir išorės paklausos neapibrėžtumas stipraus BVP augimo neleidžia tikėtis.
Pateiktoms Lietuvos ekonomikos projekcijoms įtaką turi numatomas pagrindinių šalies eksporto partnerių ekonomikų sulėtėjimas 2023 m. ir jų atsigavimas 2024-aisiais. Birželio mėn. ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad 2023 m. šalies realusis BVP sumažės 1,0 proc., o 2024 m. jau augs 2,5 proc. Šalies ekonomiką teigiamai veiks investicijos ir grynasis eksportas.
Fiskalinės institucijos funkciją vykdančios Valstybės kontrolės vertinimu, augančios investicijos ir palankios migracijos tendencijos didina potencialų BVP 2023–2026 m. Sulėtėjus 2023 m. realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.
