2022 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė: šalis atsidūrė penktoje, didžiausią ekonominį vargą patiriančių valstybių sąrašo vietoje.
„Analizuojant Ekonomikos vargo indekso rodiklius: infliaciją, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir nedarbo lygį, pastebime, būtent rekordinis kainų augimas padarė didžiausią įtaką ekonomikos padėčiai“, – teigia LLRI komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.
Kainų augimas 2022 m. I ketv. Lietuvoje siekė net 6,2 proc. Europiečiai vidutiniškai susidūrė su 3,8 proc. ketvirtine infliacija. Kainoms vartotojams net ir pradėjus vytis kainas gamintojams, absoliučia išraiška bendras kainų lygis liks iškilęs ir nemažės, net ir tuo atveju, jei mėnesinė infliacija taps neigiama.
„Infliacija mažina realias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Vis dėlto skaudžiausiai veikia tai, kad dėl itin didelio kainų augimo ir didelio neapibrėžtumo ateityje pinigai nebetenka vertės, negali tarnauti, kaip taupymo priemonė. Tiek gyventojams, tiek įmonėms darosi vis sunkiau prognozuoti savo išlaidas ir pajamas, investuoti“, – teigia LLRI atstovė.
Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2022 m. pirmame ketvirtyje buvo Airija, Malta, Slovėnija, Norvegija, Lenkija. Kiek didesnį vargą nei Lietuva patyrė Ispanija, Graikija, Slovakija, Italija.
Ekonomikos vargo indeksą 1970-aisias sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, o vėliau patobulino taip pat amerikiečiai Robertas Barro bei Stevas Hanke. Į šalies ūkio padėtį jis leidžia pažvelgti iš šalies ir atveria kelią diskusijai, kaip spręsti ją kamuojančias problemas.
Daugiau apie Ekonomikos vargo indeksą skaitykite šioje nuorodoje.