„Jau pirmaisiais metais ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 procentinio punkto, o išplėtus jo taikymą visam smulkiajam ir vidutiniam verslui – beveik 0,5 punkto. Jeigu Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,5 proc. BVP, tai taikant šį modelį augimas išaugtų 12 punktų iki 3,9 proc. BVP. Tas pokytis gal atrodo siekiantis procentines dalis, bet iš tikrųjų jis reiškia šimtus milijonų eurų“, – Laisvės frakcijos posėdyje Seime pirmadienį kalbėjo I.Valeškaitė.
Pasak jos, apklausos rodo, kad 86 proc. įmonių neapmokestintą pelną investuotų, 60 proc. skirtų darbo užmokesčiui didinti, 40 proc. didintų apyvartinį kapitalą, o 20 proc. paliktų rezerve.
I.Valeškaitės teigimu, tokiu būdu metinės investicijos per dešimtmetį padidėtų 3,7 proc.
Tuo metu pramoninkai siūlo lengvatą pirmiausia taikyti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, o vėliau, paaiškėjus biudžeto praradimams, galbūt ir didelėms.
„Kritiniu atveju galime pradėti nuo vidutinių. Tada stambiosios gal kitais metais... Pamatę tuos netekimus galėsime kalbėti ir apie stambesnes įmones“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Jis, be to, siūlo sekti Lenkijos pavyzdžiui ir leisti įmonėms pasirinkti – taikyti galiojantį pelno apmokestinimą arba naują.
„Sumažintume ne tik spaudimą biudžetui, bet ir paliktume tas įmones – 5-7 proc., kurios norėtų likti prie senosios sistemos“, – parlamentarams tvirtino jis.
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, dabar galiojanti pelno apmokestinimo tvarka tenkina ketvirtadalį įmonių.
Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės teigimu, Lietuvoje vienintelėje regione šalyje nėra nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui.
„Estijoje nuo 2000 metų taikomas nulinis tarifas, Latvijoje – nuo 2018 metų, o Lenkijoje – nuo 2021 metų“, – sakė ji.
Parlamentarės teigimu, neapmokestinant reinvestuojamo pelno kasmet būtų sukuriama 2,8 tūkst. darbo vietų.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pranešė, kad siekiant sumažinti verslo nuostolius dėl Kinijos taikomų neoficialių ekonominių sankcijų Lietuvai jis siūlys Seimui neapmokestinti reinvestuoto pelno.
Atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo anksčiau siūlė Ekonomikos komiteto nariai konservatoriai Mindaugas Skritulskas ir Kazimieras Starkevičius bei I. Pakarklytė, taip pat Lietuvos regionų partijos atstovai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis, kurių projektą savo parašai parėmė dar beveik 20 Seimo narių.
