Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės pasiūlymui skirti 200 eurų vienkartinę išmoką pensininkams ir kitų socialinių pašalpų gavėjams. Galutinai dėl šios priemonės Seimas apsispręs jau šį ketvirtadienį.
Tiesa, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis interviu Žinių radijui teigė, kad „jei bus įmanoma, tokia išmoka bus išmokama dar kartą, ir dar kartą“.
„Iki krizės buvo fiskalinės drausmės reikalavimai, todėl mes negalėjome to padaryti. Kaupėsi rezervas. „Sodroje“ rezervas šių metų pabaigai turėjo sudaryti apie milijardą eurų, todėl dabar turime galimybę atiduoti tuos pinigus tiems, kam jie ir priklauso“, – Žinių radijui sakė R.Karbauskis.
Ekonomistai tokius politiko pažadus vadina pasiruošimu rinkimams ir ragina Vyriausybę visą paramą nukreipti į tas visuomenės grupes, kurios tiesiogiai nukentėjo nuo pandemijos – praradusiems darbus ir pajamas iš verslo.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Teodoras Medaiskis svarstomą 200 eurų pašalpos pensininkams skyrimą vadina blogu sprendimu, nes pinigai numatyti tai visuomenės grupei, kuri mažiau nukentėjo nuo karantino.
„Yra žmonių, netekusių darbo, verslo pajamų. Jei yra pinigų, pirmiausia, reikia duoti juos būtent jiems, o ne tiems, kuriems pensijos mokamos tokio pat dydžio reguliariai. Visiškai neprotinga jiems dalinti šias išmokas.
Tai politinė korupcija, bandymas papirkinėti pensininkus, – kritikuoja T.Medaiskis.
Tai politinė korupcija, bandymas papirkinėti pensininkus. Tokia suma, išmesta į išlaidas, labai smarkiai infliacijos nepadidins, bet savo trigrašį pridės – pensininkai, gavę tas sumas, išleis jas didesnėmis kainomis, tad tai bus apgavystė“, – 15min komentavo T.Medaiskis.
VU profesoriui pritaria ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, raginanti politikus dėmesį koncentruoti į tuos gyventojus ir verslus, kurie labiausiai nukentėjo nuo priimtų sprendimų dėl ekonominės izoliacijos ir karantino, bei stengtis išsaugoti darbo vietas.
Pensininkai finansinių nuostolių dėl pandemijos priimtų sprendimų nepatyrė. Tad tai populistinis sprendimas didinti pajamas tiems segmentams, kurie nėra labiausiai nukentėję šiomis aplinkybėmis, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
„Reikėtų analizuoti šią priemonę pandemijos ir ekonominės krizės kontekste. Vertinant daugybę aplinkybių, kurias mes patys ekonomikai sukėlėme kovodami su pandemija, reikėtų šiuo laikotarpiu koncentruotis į tas sritis, tuos asmenis ir verslus, kurie labiausiai nukentėjo nuo priimtų sprendimų dėl ekonominės izoliacijos ir karantino. Tuo tarpu pensininkai ir tos visuomenės grupės, kuriuos liečia numatytos pašalpos, finansinių nuostolių dėl pandemijos priimtų sprendimų nepatyrė. Tad tai populistinis sprendimas didinti pajamas tiems segmentams, kurie nėra labiausiai nukentėję šiomis aplinkybėmis“, – 15min pabrėžė ekonomistė.
Be to, I.Genytės-Pikčienės nuomone, vienkartinis 200 eurų padalinimas pensininkams neišspręs jokios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria valstybė, o dažnesnis tokių išmokų skyrimas taps našta valstybės finansams ir gerokai padidins valdžios įsipareigojimus.
Reikia įsivardinti tą labiausiai nukentėjusią grupę – ar tai darbo netekę, ar su kitomis problemomis susidūrę asmenys, ir tuomet galvoti apie tikslingą ir didesnę paramą, o ne dalinti visiems po truputį, – sako I.Genytė-Pikčienė.
„Reikia pagalvoti, ar ši išmoka sprendžia kažkokias problemas. Reikia įsivardinti, kokio tikslo siekiame – jei padėti labiausiai nukentėjusiems nuo pandemijos, tai reikia kitų sprendimų ir kitomis sumomis. Reikia įsivardinti tą labiausiai nukentėjusią grupę – ar tai darbo netekę, ar su kitomis problemomis susidūrę asmenys, ir tuomet galvoti apie tikslingą ir didesnę paramą, o ne dalinti visiems po truputį. Tokios priemonės fiskališkai sunkios, imlios valdžios sektoriaus ištekliams, tačiau konkretaus poveikio namų ūkiui nepadaro, nes jų mastas nedidelis“, – pabrėžia ekonomistė.
Sukaupto milijardo prireiks nedarbo išmokoms
Kalbėdama apie „Sodros“ sukauptą milijardo eurų rezervą, kurį pensininkams pasiryžęs išdalinti R.Karbauskis, I.Genytė-Pikčienė priminė, kad jis priklauso ne vien pensininkams.
Abu 15min pašnekovai įspėjo, kad šio rezervo dar prireiks darbą praradusiems gyventojams.
Netrukus susidursime su nedarbo iššūkiu – jau dabar matyti, kad nedarbo problema aštrėja ir potencialių rizikų „Sodros“ išmokoms didėti yra nemažai, – pabrėžia ekonomistė.
„Valdžios finansai riboti ir tokiomis aplinkybėmis reikėtų tuos pinigus stengtis naudoti taikliau. Netrukus susidursime su nedarbo iššūkiu – jau dabar matyti, kad nedarbo problema aštrėja ir potencialių rizikų „Sodros“ išmokoms didėti yra nemažai. Tad reikėtų tuos rezervus atitinkamai ir skirstyti, nukreipti juos galimoms rizikoms, o ne išdalinti pensininkams, kuriems pensijos šiemet buvo padidintos“, – primena I.Genytė-Pikčienė.
Ji įspėja, kad elgtis su valdžios finansais reikėtų atsakingai, nes nors išlieka galimybė skolintis, tokiomis aplinkybėmis skola ir taip augs labai smarkiai.
Nereikia dar labiau didinti valstybės skolos populistiniais sprendimais. Ir tokiu metu būtina elgtis fiskališkai atsakingai, – priduria I.Genytė-Pikčienė.
„Nereikia dar labiau didinti valstybės skolos populistiniais sprendimais. Ir tokiu metu būtina elgtis fiskališkai atsakingai“, – priduria I.Genytė-Pikčienė.
Tuo tarpu T.Medaiskis primena, kad rezervą būtina leisti atsakingai, nes įplaukos į „Sodrą“ mažės.
Duok Dieve, užtektų to milijardo reguliarioms išmokoms mokėti, nes juk ir pensijos nemažinamos, – pabrėžė T.Medaiskis.
„Sodros“ pajamos gerokai kris dėl to, kad žmonės neteko darbo – didės nedarbas, reikės mokėti socialinio draudimo išmokas. Duok Dieve, užtektų to milijardo reguliarioms išmokoms mokėti, nes juk ir pensijos nemažinamos“, – atkreipė dėmesį T.Medaiskis.
Griauna socialinio draudimo sistemą
T.Medaiskis nuogąstavo, kad neapgalvoti politikų veiksmai gali sugriauti ir 30 metų kurtą socialinio draudimo sistemą, nes dėl tokių išmokų pensijos suvienodės.
„Kadangi fiskalinė drausmė sustabdyta, tai politikai gali taškytis pinigais niekam neatsiskaitydami – noriu ir taškausi, jei esu valdžioje. Rezultatas gali būti toks, kad pridedant po pastovią sumą prie pensijos jos susivienodina – tuomet išeina, kad socialinis draudimas yra beveik panaikinamas, nes nesvarbu, ar dideles įmokas mokėjai, ar mažas, po tokių vienodinimų visos pensijos apylygės. Tai socialinio draudimo panaikinimas ir jo vertimas socialine parama. Tokios išmokos, kurias norima mokėti ne vieną kartą, prieštarauja socialinio draudimo esmei ir jį kompromituoja“, – dar vieną grėsmę įžvelgia VU profesorius.
„Deja, mūsų politikai, išskyrus keletą, yra tokie, kurie, nedrįsta pasakyti tikros teisybės ir paprasto dalyko – tuos pinigus duokime tiems, kas tikrai nukentėjo, o ne dalinkime visiems po lygiai, kas nieko nesprendžia“, – pabrėžė T.Medaiskis.
Taip, pensijos mažos, bet ne karantino priemonėmis šią problemą reikia spręsti. Tai sisteminė problema, sprendžiama normaliomis priemonėmis, – apibendrino T.Medaiskis.
Ekonomistai sutaria, kad pensijos Lietuvoje per mažos, tačiau pabrėžia, kad jas didinti reikia nuosekliai.
„Taip, pensijos mažos, bet ne karantino priemonėmis šią problemą reikia spręsti. Tai sisteminė problema, sprendžiama normaliomis priemonėmis“, – apibendrino T.Medaiskis.
Jei Seimas priims įstatymą, išmoką gaus 910 tūkst. tūkst. gyventojų: senatvės pensininkai, netekto darbingumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, socialinės ir dar kelių šalpos pensijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai.
