Nors infliacijos rodikliai augo nuo pat metų pradžios, tačiau tai pirmas kartas šiais metais, kai ji perkopia dviženklį rodiklį. Mėnesinis išankstinis gruodžio infliacijos augimas siekė 1,3 proc., skelbia Statistikos departamentas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas 15min sakė, kad gruodžio mėnesio infliacija ir vėl viršijo lūkesčius.
„Buvo vilčių, nes kuro ir degalų kainos, lyginant su lapkričiu, nebedidėjo. Taigi mėnesinė infliacija turėtų būti mažesnė. Bet 1,3 proc. yra labai didelė mėnesinė infliacija. Įprastai gruodį būna maža defliacija, kainos mažai keičiasi“, – pastebėjo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad apie trečdalį šio rodiklio galėjo sudaryti šilumos kainų augimas. Maisto brangimas buvo kita priežastis – šios kategorijos kainos gruodį augo daugiau nei įprasta.
„Šį gruodį žmonės išlaidavo atsiimdami už praėjusias Kalėdas. Tad panašu, kad mažmenininkai tų įprastinių nuolaidų, kokios būna gruodį, šiais metais ir netaikė. Aišku, galima suprasti ir juos – padidėjo elektros kainos ir kitos išlaidos“, – sakė ekonomistas.
Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžė, kad infliacijos augimo Lietuvoje nereikėtų nurašyti vien tik augančioms energetikos kainoms.
„Lietuva labai išsiskiria iš ES šalių – čia infliaciją tempia ir energetinių išteklių kainų augimas, ir paslaugų dedamoji. Dar neturime gruodžio duomenų, bet lapkritį paslaugų infliacija Lietuvoje siekė 7,4 proc. Turint omenyje, kad preliminarus bendras infliacijos skaičius irgi yra didesnis, realu, kad augo ir paslaugų kainų infliacija“, – 15min kalbėjo pašnekovas.
Jis nemano, kad infliaciją galėtų didinti ir jos bijantys, tai yra apsipirkti žemesnėmis kainomis skubantys lietuviai. Priešingai – gyventojų indėlių suma vis didėja.
„Tai reiškia du dalykus. Žmonės kol kas toleruoja tą kainų augimą ir nenaudoja savo santaupų, kad galėtų įpirkti brangstančias prekes ir paslaugas. Sakyčiau, kad infliacija turės priešingą poveikį vartojimui, jo apimtys lėtės“, – sakė ekonomistas.
Tokį gyventojų požiūrį galėtų lemti ir neapibrėžtumas, atsirandantis dėl naujo COVID-19 viruso varianto protrūkio. Gyventojai greičiausiai leis pinigus tik būtiniausioms prekėms, prognozuoja A.Izgorodinas.
Infliacijos pikas – per ateinančius tris mėnesius
Kalbinti pašnekovai sutinka, kad artimiausiu metu nereikėtų tikėtis didelio infliacijos rodiklio sumažėjimo – tą geriausiu atveju galėtume pradėti matyti tik 2022 m. pavasarį.
„Akivaizdu, kad sausį kainų augimas bus didesnis. Sausį buitiniams vartotojams patvirtintas dujų ir elektros kainų didėjimas. Akivaizdu, kad ir šilumos kainos didės. Jos yra reguliuojamos ir nustatomos pagal kuro kainas prieš du mėnesius. O žinome, kad gamtinių dujų kainos gruodį pasiekė rekordus, todėl vasarį šilumos kainos bus labai didelės“, – sakė T.Povilauskas.
Panašiai situaciją mato ir A.Izgorodinas.
„Iki kitų metų pirmo ketvirčio pabaigos – šansų jokių. Realistinis scenarijus yra kitų metų antras ketvirtis, labiau artėjant link pavasario. Mano nuomone, energetinių išteklių kaina bent jau iki pavasario Europoje turėtų išlikti aukšta“, – prognozavo jis.
Infliacija turėtų pradėti lėtėti antrą pusmetį, tačiau mažesnė ji bus daugiausia dėl to, kad 2022 m. rodiklis bus lyginamas su aukštu 2021 m. rodikliu.
„Jeigu šiais metais turime virš 10 proc. infliacijos rodiklį, kitais metais vien statistiškai bus sunku pasiekti kainų augimą, nes mes lyginsime kitų metų prieaugį su šių metų prieaugiu“, – paaiškino A.Izgorodinas.
Lietuva moka kainą už spartų ekonomikos atsigavimą
Tiesa, egzistuoja dar vienas aukštą infliaciją lemiantis veiksnys, kurį galima bent jau laikyti pozityviu – Lietuvos ekonomika sparčiai atsigauna.
„Tai reiškia gana gerą situaciją rinkoje ir atlyginimų augimą. Atlyginimų ir ekonomikos augimas stipriai muša per paslaugų infliaciją, nes jas tempia į viršų“, – sakė A.Izgorodinas.
„Buvo galvota, kad Lietuva lėčiau atsigaus po pandemijos, o mes šiuos metus baigiame su 5 proc. realiu BVP augimu, kas yra tikrai daugiau, nei buvo prognozuota praėjusių metų pabaigoje ar šių metų pradžioje“, – antrino T.Povilauskas.
Optimistiškas scenarijus neišsipildė
Dar šių metų pradžioje įvairios finansų institucijos žadėjo kur kas žemesnius metinius infliacijos rodiklius – štai Lietuvos bankas balandžio mėnesį prognozavo, kad jie sieks iki 2 proc.
Panašias prognozes pirmoje metų pusėje išsakė ir kitos finansų įstaigos.
Paklaustas, kas galėjo lemti tokią didelę paklaidą, T.Povilauskas teigė, kad analitikams buvo sunku nuspėti, kad antroje metų pusėje taip smarkiai pakils energetikos išteklių kainos.
„Tai yra rekordinis lygis, kad gamtinės dujos kainuos virš 100 eurų už megavatvalandę – nežinau, kas būtų davęs tokią tikimybę metų pradžioje. Tada kaina siekė apie 10 eurų“, – teigė pašnekovas.
Antra aukštos infliacijos priežastis – vis dar stringančios tiekimo grandinės, savo ruožtu lemiančios aukštas žaliavų ir prekių kainas.
„Yra ir kitų dalykų, kurių negalima prognozuoti, kaip maisto kainų augimas. Kalbant apie grūdines kultūras, derlius pasaulyje šiemet buvo prastokas. Lietuvoje turime apie 30 proc. daržovių kainų padidėjimą – birželis, liepa buvo karšti, todėl daržovių derlius irgi buvo prastas“, – kalbėjo T.Povilauskas.