Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės bankai praėjusią savaitę ėmėsi veiksmų, siekdami pažaboti įsibėgėjusią infliaciją. Federalinis rezervų bankas pakėlė bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto – toks didelis augimas paskutinį kartą matytas 2000-aisiais. Anglijos bankas padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto – dabar jos siekia 1 proc.
Remiantis CNBC, euro zonos centrinis bankas paskutinį kartą palūkanų normas didino 2011 m., o savo bazinę indėlių normą, kuri šiuo metu siekia -0,5 proc., beveik dešimtmetį laikė neigiamojoje zonoje.
ECB tikimybės šįmet užbaigti pigių pinigų erą neatmeta. ECB vadovė Christine Lagarde praėjusį mėnesį sakė, kad jei infliacija nemažės, yra „didelė tikimybė“, kad palūkanų normos iki 2022 m. pabaigos bus padidintos.
Tiesa, daugėja signalų, kad iki metų pabaigos niekas nelauks – palūkanų normos gali kilti jau visai netrukus. ECB valdybos narė Isabel Schnabel Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“ anksčiau sakė, kad institucijai gali tekti padidinti palūkanų normas jau liepos mėnesį.
„Kalbų nebeužtenka, reikia veikti. Mano nuomone, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, palūkanų normos padidinimas liepos mėnesį yra įmanomas“, – sakė I.Schnabel.
C.Lagarde, kurią cituoja BNS, taip pat nurodė, jog ECB „per trečiąjį ketvirtį“ greičiausiai užbaigs savo turto pirkimo programą, kurią įgyvendino siekdamas paremti ekonomiką per koronaviruso pandemiją. Anot jos, „labai tikėtina, kad tai bus padaryta [trečiojo] ketvirčio pradžioje.“
Tiesa, praėjusį mėnesį Europos centrinio banko pirmininkės pavaduotojas Luisas de Guindosas bandė nuraminti įstatymų leidėjus dėl kylančių kainų, sakydamas, kad euro zona beveik pasiekė infliacijos piką.
Kai kurios šalys jau atvirai ragina ECB didinti palūkanų normas. Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas CNBC sakė, kad tai turėtų būti padaryta skubiai.
„Turime užtikrinti, kad ekonomikos atsigavimas tęstųsi. Kita vertus, turime neleisti, kad įsitvirtintų didesni infliacijos lūkesčiai ir tai atsispindėtų darbo rinkoje. Mano nuomone, turėtume greitai pereiti prie nulinių palūkanų ir tęsti laipsnišką pinigų politikos normalizavimo procesą, kaip tai darėme iki šiol“, – sakė O.Rehnas.
Visgi ekonomistai, nors ir sutinka, kad palūkanų normų pakėlimo kai kuriais atvejais reikėtų, įspėja, kad toks sprendimas turėtų būti atsargus, nes kitaip gali sulėtinti ekonomiką. Be to, vargu, ar tai prisidės prie kainų sumažėjimo.
Smarkus kilstelėjimas būtų pavojingas
Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis svarstė, kad nors rinka tikisi agresyvaus palūkanų padidėjimo, jis veikiausiai bus švelnus.
„Pakilimai tikrai nebus dideli – jei metų gale baigsime su apie 0 proc. siekiančiomis palūkanomis, o gal ir lengvame pliuse – tai jau būtų ganėtinai agresyvus scenarijus“, – nurodė T.Marčiulaitis.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė I.Genytė-Pikčienė taip pat sutiko, kad palūkanų normos bus keliamos po 10 bazinių punktų ar dar mažiau.
Tad kas verčia ECB būtų atsargiu?
I.Genytė-Pikčienė komentavo, kad nors dabartinė infliacija yra „nebetoleruojamame lygyje“ ir centriniai bankai besivystančiose valstybėse jau pernai reikšmingai kėlė palūkanų normas, euro zoną nuo šio sprendimo stabdė pandemijos „palikimas“ – makroekonominė situacija čia buvo nevienareikšmiška.
„Buvo tokių dinamiškų ir jaunų valstybių kaip Lietuva, Latvija, Estija, kurioms jau kaip ir reikėtų šalto palūkanų normų dušo, kad jos būtų kilstelėtos ir malšintų tą iš vidaus kylantį ekonomikos kaitimą. Tačiau tokiose valstybės kaip Italija, Portugalija, Graikija jokiais būdais negalima sakyti, kad yra ekonomikos kaitimo ženklų, nes jos ir nuo pandemijos yra labai stipriai nukentėjusios, ir apskritai jų ekonomikos yra prastos, pažeidžiamos, ten trūksta reikšmingo atsigavimo“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Centrinėje Rytų Europoje situacija buvo kitokia, tačiau šiemet šio regiono padėtį, pasak ekonomistės, sunkina karas Ukrainoje.
„Tose šalyse karas tiesiogiai jaučiamas, tai formuoja, keičia ir temdo ekonomikos dalyvių lūkesčius ir netgi jose ekonomikos kaitimas po truputį yra užgniaužiamas. Todėl dabar staigiai ar energingai kelti palūkanų normas būtų netaiklu, nes ir taip išsivadėjantį ekonomikos augimą tai dar labiau apsunkintų“, – aiškino ekonomistė.
Kaitimo simptomų, pasak I.Genytės-Pikčienės, net tokiose dinamiškose šalyse kaip Lietuva nėra daug, o verslai susiduria su daug išbandymų ir pasikeitimų, tad aukštesnės palūkanų normos situaciją dar labiau apsunkintų.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sutiko, kad manevro laisvę kelti bazines palūkanų normas ECB apribos tai, kad šis sprendimas pabrangins skolinimąsi vartotojams ir verslui, o tai sulėtins ekonomikos augimą.
„Visgi šiek tiek pakelti palūkanas būtų logiška, nes, nepaisant to, kad išankstiniai euro zonos indikatoriai blogėja, jie vis tiek lieka pakankamai aukštame lygyje. Apskritai vartotojams ir verslui reikia nusiteikti, kad pigių pinigų era baigiasi. Jeigu ECB pakels palūkanas, net labai blogėjant euro zonos ekonominei situacijai, jie tikrai nedrįs bazinę palūkanų normą sumažinti – čia būtų labai netoliaregiškas sprendimas“, – svarstė A.Izgorodinas.
Šiuos sprendimus, pasak ekonomisto, institucija gali priimti jau liepą, tačiau neatmetamas ir rugsėjo mėnesio scenarijus.
„Klausimas dėl laiko yra pagrindinis nežinomasis, nes bent kartą šiais metais palūkanų normos tikrai bus pakeltos“, – užtikrino ekonomistas.
Apskritai vartotojams ir verslui reikia nusiteikti, kad pigių pinigų era baigiasi.
„Mano nuomone, palūkanas jie pakels vieną kartą iki maždaug 0 proc. Jie labai žiūrės, kokia toliau bus situacija ir ekonomikos perspektyvos. Šiuo metu kelti palūkanų normas labai staigiai būtų pavojinga, nes matome, kad ekonominė situacija euro zonoje blogėja“, – priežastis, kodėl ECB bus atsargi, vardijo A.Izgorodinas.
Palūkanų normų padidinimas nesumažins infliacijos
Kalbėdami apie tai, ar palūkanų normų padidinimas padės sumažinti infliaciją, ekonomistai pastebėjo, jog to tikėtis nevertėtų, nes daugiau nei pusę infliacijos lemia energetinių kainų augimas, o to nei ECB, nei euro zonos politikai kontroliuoti negali.
„Šiuo atveju ECB pozicija yra pakankamai komplikuota. Iš vienos pusės – taip, kyla infliacija, reikia kažką daryti, bet iš kitos pusės – ji kyla ne dėl atlyginimų augimo, o dėl energetikos išteklių kainų augimo. Bendrai paėmus, šiuo atveju palūkanų normų didinimas infliacijos suvaldymui nepadės. Čia labiau yra politinis žingsnis, skirtas parodyti, kad ECB daro kažką, kad suvaldytų infliaciją“, – nurodė A.Izgorodinas.
Jam antrino ir T.Marčiulaitis, pastebėjęs, kad energetikos kainų kontrolė nėra monetarinės politikos dalis, be to, ir vartotojų lūkesčiai nėra itin teigiami.
Tuo metu I.Genytė-Pikčienė nurodė, kad kaistančios ekonomikos vidiniai veiksniai, būdingi, pavyzdžiui, JAV ekonomikai, euro zonoje dar nepasireiškė, tad ir palūkanų normų kėlimas infliacijos nesumažins.
„Brandžiose euro zonos ekonomikose nėra darbo rinkos reikšmingų įtampų, spartesnio atlyginimų augimo ir vartojimo bumo – šitų simptomų euro zonos vakarų ir pietų šalyse tikrai nėra. Dinamiškos rytų šalys, kurios pasižymėjo ekonomikos kaitimo simptomais, dabar susiduria su karu – ta akistata jiems tuos simptomus atšaldė ir panaikino, todėl kelti palūkanų normas tikrai nėra taiklus infliacijos suvaldymo instrumentas“, – nurodė ji.
Kaip tai pajus gyventojai?
Pakėlus bazines palūkanų normas, tai atsilieptų ir paskolas pasiėmusiems gyventojams – įmokos kiltų. Visgi T.Marčiulaitis ramino, kad tai nebūtų reikšmingas augimas.
Vis dėlto, kaip rodo SEB banko ekonomisto Tado Povilausko 15min anksčiau pateikti skaičiavimai, kiek konkrečiai padidėtų paskolos įmoka ECB didinant palūkanų normas, gyventojams bet ir poros procentų padidėjimas pasijustų. Ekonomistas apžvelgė tris atvejus – kai perkamas būstas už 50 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų.
Pasiėmus 50 tūkst. eurų paskolą, kai 3 mėn. EURIBOR siektų 0 proc., mėnesio įmoka už būstą bankui būtų 157 eurai, o jei EURIBOR pakiltų iki 1 proc. – 179 eurai. Pakilus EURIBOR iki 2 proc., kas mėnesį mokėti tektų 203 eurus.
100 tūkst. eurų paskolą imantis gyventojas per mėnesį mokėtų 314 eurų, jei EURIBOR siektų 0 proc., tačiau 358 eurus, jei pakiltų iki 1 proc., ir 406 eurus, jei pakiltų iki 2 proc.
Labiausiai išlaidos padidėtų pasiėmusiems 200 tūkst. eurų paskolą: mėnesinė įmoka būtų 628 eurai, jei EURIBOR siektų 0 proc., 717 eurų, jei 1 proc., ir 812 eurų, jei 2 proc.
Plačiau skaitykite ČIA.
I.Genytė-Pikčienė irgi tvirtino, kad reikšmingo iššūkio gyventojams tai nesukels, be to, po 2009 metų krizės priėmus atsakingo skolinimosi taisykles, gyventojų pajamos, prieš teikiant paskolas, būna ištestuojamos aukštesnių palūkanų normų aplinkybėmis. Taip buvo apsidrausta, kad gyventojai galės sėkmingai mokėti įmokas ir pinigų kitiems poreikiams dar liks pakankamai. Visgi į tai jie turėtų atsižvelgti.
„Nereikėtų tokios ateities ignoruoti, reikėtų savo finansuose palikti daugiau laisvės, turėti lėšų šitam atvejui. Čia galioja bendri savo finansų valdymo principai ir taisyklės. Tiesiog reikia turėti atsargų ir nebus jokių iššūkių“, – patarė ekonomistė.
A.Izgorodinas, kalbėdamas apie poveikį gyventojams, sakė, kad labiausiai paskolos brangs vartotojams, pasiėmusiems paskolas kintamomis palūkanomis bei įmonėms, esančioms „po padidinamuoju stiklu“ – pramonei, mažmeninei prekybai.
