Ekonomistai apie koronaviruso įtaką verslui: rezultatai geresni, nei tikėtasi

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad balandžio–birželio mėnesiais Lietuvos ekonomika susitraukė 5,1 procento. Ekonomistų teigimu, tai yra geresnis, nei tikėtasi, rezultatas. Tačiau jie ragina Vyriausybę mokytis iš pirmosios koronaviruso bangos klaidų ir aiškiai informuoti verslą, ar ketinama riboti veiklas atėjus antrai bangai.
Suvenyrų prekyba Palangoje
Suvenyrų prekyba Palangoje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

15min primena, kad ekspertai prognozavo, jog ekonomika antrąjį ketvirtį trauksis labiau nei, kaip paaiškėjo, iš tikrųjų. Pavyzdžiui, „Swedbank“ kovo pabaigoje tvirtino, kad balandį–birželį ekonomika smuks dešimtadaliu. Gegužės pradžioje dviženklį BVP smukimą antrąjį šių metų ketvirtį prognozavo ir finansų ministras Vilius Šapoka.

PLAČIAU SKAITYKITE: Per COVID-19 piką Lietuvos ekonomika traukėsi 5,1 proc. – mažiau, nei prognozuota „ant karštųjų“

Rezultatai nustebino

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min sakė, kad rezultatas labai nustebino iš gerosios pusės, mat karantino metu daugelio ekonomistų prognozės buvo daug pesimistiškesnės.

„Akivaizdu, kad tas poveikis nebuvo toks didelis. Matyt, turėjome neprastą finansinių rezervų pagrindą, kuris padėjo užlopyti neapibrėžtumą, finansų likvidumo trūkumą, ir panašu, kad ekonomika išvairavo gana sėkmingai. Tokio nedidelio nuosmukio, kai dalis ekonomikos veiklų buvo tiesiog išjungta karantino, tikėtis buvo tikrai labai sunku. Tai tikrai labai neblogas rezultatas, ir jei nebus antros bangos, būsime viena iš sėkmingiausiai su šia pandemija susitvarkiusių valstybių“, – kalbėjo ji.

Be to, I.Genytė-Pikčienė mano, kad prie mažesnio nei prognozuota, ekonomikos kritimo prisidėjo ir valstybės parama. Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad dalis priemonių verslą pasiekė pavėluotai.

„Likvidumo problemą įmonės buvo priverstos spręsti pačios, nes Vyriausybės priemonės šiai problemai spręsti labai reikšmingai vėlavo ir pradėjo įgauti pagreitį jau tada, kai karantinas buvo bene pasibaigęs. Mūsų verslas įrodė savo sugebėjimą staigiai orientuotis, prisitaikyti ir reaguoti per padidėjusį neapibrėžtumą“, – sakė ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Ekonomistės teigimu, dalis verslų per pirmą bangą išsėmė didžiąją dalį rezervų, todėl Vyriausybė turėtų pasimokyti, kaip išspręsti problemas, kad priemonės verslą pasiektų daug operatyviau.

„Tikėkimės, kad tos antros bangos nebus iš viso. O jei būtų ir reikėtų imtis karantino, ekonominės izoliacijos priemonių, tikėkimės, kad iš to pirmo blyno, kuris tikrai buvo prisvilęs, bus padarytos išvados, rasti sprendimai suefektyvinti priemonių keliai, kad jos verslą pasiektų labai operatyviai. Tokiu atveju visų akys kryps į valdžią, nes įmonių finansiniai rezervai pasitarnavo įveikiant pirmą bangą, tai dabar daug manevro laisvės jos nebeturės“, – tikino I.Genytė-Pikčienė.

Laukia Vyriausybės gairių

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas, ekonomistas Algirdas Bartkus atkreipė dėmesį, kad per karantiną visa ekonomika „išjungta“ nebuvo. Be to, koronavirusas smogė toms veikloms, kurių sukuriama pridėtinė veikla nėra labai didelė.

„Nei chemijos, nei baldų gamybos, medžio apdirbimo pramonė, gumos pramonė nuo to nenukentėjo. Didelę vertę sukuriančioms sritims nuosmukio nebuvo tokio didelio“, – kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Dr. Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Dr. Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas

Taip pat A.Bartkus pastebi, kad nors antra banga prognozuojama rugsėjį, tačiau iš Vyriausybės kol kas nesulaukta jokių gairių, kaip bus elgiamasi.

„Ar planuoja riboti ekonomines veiklas, jei planuoja, tai kokias? Turėtų tokių gairių būti. Turime rugpjūčio mėnesį. Premjeras atostogauja, Sveikatos ministras dirbs penktadienį. Kaip gyvensime rudenį? Jeigu jie pradės smarkiai riboti ekonominę veiklą, tai kitą kartą gali turėti ir dramatiškesnių pasekmių“, – sakė jis.

Mažiausias ekonomikos nuosmukis visoje ES

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis feisbuke komentuodamas BVP rezultatus teigė, kad, tikėtina, Lietuva galės šiemet pasigirti mažiausiu ekonomikos nuosmukiu visoje Europos Sąjungoje. Be to, jis prognozuoja, jog gerėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai rodo, kad spartus ekonomikos atsigavimas tęsis ir antrąjį pusmetį.

„Tai turėtų būti labai stiprus signalas vyriausybei – nereikėtų perlenkti lazdos su skolinimusi bei papildomomis išlaidoms į kairę ir į dešinę. Verta netgi peržiūrėti tą „ekonomikos DNR“ planą ir apkarpyti nebūtinas išlaidas, ypač į niekam nereikalingos infrastruktūros pagražinimą. Ekonomikai sparčiai atsigaunant entuziastingas ir skubotas fiskalinis stimulas sukurtų ne ilgalaikį konkurencingumą, o tik didesnę valstybės skolą ir išaugusią infliaciją“, – tikino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis