Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius trečiadienį pristatė idėją valstybei įsigyti komercinį banką kaip vieną iš alternatyvų, svarstant Lietuvoje steigti valstybinį banką, kuris užsiimtų smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimu regionuose.
Pasak R.Sinkevičiaus, tokį variantą svarsto jo įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė.
„Komisija turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą. Čia kalbama apie bankus, esančius mūsų valstybėje“, – žurnalistams sakė ministras.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda, irgi pritariančiu valstybinio plėtros banko kūrimui.
Kurį banką galėtų įsigyti valstybė?
Pasak ministro, įsigyjant rinkoje veikiantį banką būtų įsigyta ir visa banko IT sistema, licencijos, infrastruktūra, kurios pagrindu būtų galima plėsti banką prijungiant valstybės padalinius, disponuojančius valstybės finansais.
Be skandinaviškų bankų ir smulkesnių specializuotų bankų, Lietuvoje veikia tik du lietuviško kapitalo bankai – Medicinos bankas, kuris šiuo metu kaip tik yra ant prekystalio, ir Šiaulių bankas, valdomas lietuvių investuotojų ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.
Medicinos banko akcininko Konstantino Karoso atstovai, 15min atsiųstame komentare teigia, kad nėra sulaukę užklausimo iš LR Vyriausybės dėl galimo Medicinos banko pirkimo.
Pasak jų, yra pasirašyta sutartis dėl 100 procentų Medicinos banko akcijų pardavimo verslininkui iš Jungtinių Arabų Emyratų Nitinui Shelke, valdančiam investicijų ir finansinių paslaugų grupę „Growmore Group“, todėl kiti variantai nėra svarstomi.
Tačiau, kaip 15min informavo Lietuvos bankas, iki šiol šis pirkėjas į Lietuvos banką dėl leidimo nesikreipė.
„Medicinos banko pirkėjo vertinimas Lietuvos banke nevyksta, nesame gavę paraiškos“, – rašoma Lietuvos banko atsakyme.
Tuo tarpu Šiaulių banko atstovai, paklausti apie Vyriausybės galimybę įsigyti šį banką, 15min teigė, kad tokio pasiūlymo nėra gavę, tad komentuoti negali.
R.Sinkevičius įvardyti, kurie iš šiuo metu rinkoje veikiančių bankų yra realiausi kandidatai tapti valstybės banku, nenorėjo. Pasak jo, apie tai kalbėti dar anksti, nes ar nacionalinis bankas bus kuriamas sujungiant valstybės institucijas, ar įsigyjant jau veikiantį banką, dar nepasirinktas.
„Šiuo metu esame taške, kai svarsto komisija šiuos variantus, ir mes dar tikrai nei perkame, nei ką darome. Mūsų komisijos išvada bus pateikta Vyriausybei ir ji priims sprendimą, kuriuo keliu einame. Tik po to kalbėti galima apie pirkimą“, – trečiadienį popiet žurnalistams sakė ministras.
Valstybinio banko iniciatoriai neatmeta galimybės įsigyti tik dalį rinkoje veikiančio banko akcijų, tačiau R.Sinkevičius pridūrė manantis, kad kontrolinis paketas yra būtinas. Tiesa, jis sutiko, kad didelio pasirinkimo rinkoje nėra.
„Pasirinkimo rinkoje nėra daug – reikėtų pasisiūlyti filialams ar egzistuojantiems bankams parsiduoti. Gal nė vienas nesutiktų parsiduoti. Tada renkantis banką būtų kriterijus, už kiek parsiduoda, ir įvertinti reikia ir paskolų portfelį, ir turimas lėšas. Čia ne toks paprastas pirkimas, čia ne pieštuką ar trintuką nusipirkti“, – sakė ministras.
Pasak jo, parduoti akcijas būtų siūloma visiems bankams – ir Lietuvoje veikiantiems skandinaviškiems. „Tai privalu padaryti pagal mūsų teisinę bazę. Jeigu nori ką nors pirkti, tai visiems gerai pasiūlyti parsiduoti, kad būtum tikras ir kad nekiltų konflikto, kad štai negalėjau dalyvauti pirkimo–pardavimo procese“, – sakė ministras.
M.Dubnikovas: tai parodija ir spektaklis
Finansų analitikas M.Dubnikovas idėją pavadino „tam tikru spektakliu“, turint omenyje, jog ši Vyriausybė bet kokiu atveju nei pirks, nei kurs valstybinį banką, nes iki Seimo rinkimų liko du mėnesiai.
„Nauja vyriausybė spręs pagal save, jei šis klausimas apskritai bus, nes reikia suprasti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo savo programoje nusimačiusi šiuos dalykus, tačiau rinkėjams pažadų neįvykdė ir dabar bando tarsi užsidėti pliusą, kad padės pamatus tolimesnei eigai“, – 15min sakė ekspertas.
„Kad juos kas ruoštųsi nupirkti, yra parodija“, – tvirtino M.Dubnikovas.
Pasak jo, valstybė dar nėra apskritai atsakiusi į klausimą, kokio banko norėtų.
Politikai iki šiol nesutaria, ar valstybė turėtų dalyvauti mažmeninės bankininkystės veikloje, ar tik kredituoti verslą.
„Svarstyti, ar vienas, ar kitas, kiek kainuos, nėra prasmės. Kol nežinai, ko tau reikia, kaip gali tai daryti? Jei nežinai, ar kojinių, ar bulvių eini į turgų, tai išeisi ne su tuo, ko reikia“, – kalbėjo ekspertas.
A.Bartkus: valstybė rizikuotų nusipirkti „tik problemą“
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad valstybinio plėtros banko kūrimas galėtų būti prasmingas augant ekonomikai, tačiau ne esant neprognozuojamai situacijai, tokiai kaip koronaviruso pandemija.
Jis taip pat pridūrė, kad valstybinio banko vystymas perkant komercinį banką išbrangs, o pigaus banko įsigijimas užkraus naštą.
„Pigiai nusipirkti banką galima nebent tada, kai jis turi daug blogų aktyvų – išdalinęs blogų paskolų ir panašiai. Kitaip tariant, tokiu atveju pigiai nusipirktume tik problemą“, – 15min teigė ekonomistas.
Anot eksperto, valstybinio banko kūrimas turėtų prasmę, jeigu valstybė įsivardytų prioritetines plėtros sritis ir konstatuotų, jog komerciniai bankai piktybiškai nekredituoja verslo šiose srityse.
„Dabar jokių panašių duomenų neturime“, – tvirtino A.Bartkus ir pridūrė, kad valstybė, dalindama paskolas neperspektyviam verslui vien dėl to, jog šis veikia regione, didintų spaudimą ne tik biudžetui, bet ir patiems kreditų ėmėjams.
Taip pat svarsto jungti institucijas
Be komercinio banko įsigijimo, darbo grupė svarsto alternatyvą valstybinį banką kurti sujungiant nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) bei kitas. Anksčiau kalbėta, kad, be „Invegos“, bankas būtų kuriamas ir Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pagrindu.
Ši darbo grupė vertina Valstybinio plėtros banko steigimo, kreipimosi į EK dėl techninės pagalbos galimybių ir apimčių bei kitus klausimus. Planuojama, kad išvadas Vyriausybei ji pateiks antroje rugpjūčio pusėje, naujienų agentūrai BNS pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Darbo grupei vadovauja ekonomikos ir inovacijų viceministė Jekaterina Rojaka, joje taip pat dirba viceministras Marius Skuodis, ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė, kancleris Alenas Gumuliauskas, žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, finansų ministro patarėjas Algimantas Rimkūnas, kiti šių ministerijų atstovai.
Banko kūrimas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Seimas valstybinio banko kūrimui pritarė birželį.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
