Ekonomistai: atsiskaitymas už „Gazprom“ dujas rubliais – bandymas gelbėti rusišką valiutą

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

BNS kalbinti ekonomistai sako, kad toks sprendimas rodo Rusijos bandymus palaikyti istorines žemumas pasiekusio rublio vertę, taip pat dirbtinai sukurti jo paklausą bei sustabdyti vertės kritimą.

„Spėčiau, čia yra tokia priemonė paskatinti Vakarų valstybes, jose veikiančias įmones, bankus pirkti rublį ir tokiu būdu išlaikyti jo konvertuojamumą, galbūt tokiu būdu ir palaikyti jo vertę“, – svarstė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Sunku pasakyti, koks yra galutinis to tikslas, bet viena iš versijų yra ta, kad siekiama desperatiškai sustabdyti rublio kritimą ir stabilizuoti kursą tam, kad būtų sušvelnintas neigiamas (sankcijų – BNS) poveikis ekonomikai ir ypatingai kainų augimui“, – sakė banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas

Pasak jo, už dujų tiekimą įvesdama atsiskaitymą rubliais, Rusija taip pat bando sukurti atsakomųjų sankcijų ES įspūdį.

„Kitas (tikslas – BNS), tai galbūt ir pirštinės metimas Europos Sąjungai, euro zonai, ypač Vokietijai, tarsi atsakomosios sankcijos – esą jūs įšaldėt mūsų centrinio banko rezervus, o mes dabar prašome jūsų atsiskaityti rubliais“, – pridūrė Ž.Mauricas.

Anot N. Mačiulio, toks sprendimas nepakeistų gamtinių dujų sandorių tarp Rusijos ir ES šalių.

„Iš esmės nieko labai nekeičia. Čia tik pasikeičia faktas, kuri sandorio pusė atlieka valiutos konvertavimą tarp rublio ir užsienio valiutos“, – teigė N.Mačiulis.

Ekonomistų teigimu, Rusijos sprendimas tik rubliais priimti mokėjimus už dujas dar labiau paskatins Europos Sąjungos valstybės ieškoti alternatyvų.

„Manau, kad toks veiksmas gali turėti ir tokių pasekmių, kad kai kurias Europos Sąjungos valstybes, nenorinčias pirkti rublių, tai dar labiau paskatins ir pagreitins jų norą ieškoti alternatyvių (dujų – BNS) tiekėjų. (...) Tai Rusijos tikrai negelbėja. Sakyčiau, priešingai – dar greičiau tempia į izoliaciją“, – įsitikinęs N.Mačiulis.

„Manau, kad tikrai (ES šalys – BNS) nesivels į tokius žaidimus, ir tai gali netgi faktiškai netolimoje ateityje reikšti visišką gamtinių dujų pirkimo iš Rusijos atsisakymą“, – sakė Ž.Mauricas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija nuo šiol mokėjimus už į „priešiškas šalis“, į kurių sąrašą yra įtrauktos ir visos ES narės, tiekiamas dujas priims tik rubliais, Maskvai susidūrus su precedento neturinčių sankcijų banga dėl invazijos į Ukrainą.

Vakarų valstybėms Rusijai už invaziją į Ukrainą pritaikius didelio masto ekonomines sankcijas, Rusijos rublis nukrito į istorines žemumas. Vis dėlto trečiadienį, iš karto po V.Putino pareiškimo rublio kursas sustiprėjo JAV dolerio ir euro atžvilgiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs