Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais arba 0,75 procentiniais punktais.
Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.
Tokio žingsnio ECB teko imtis nepavykstant pažaboti po euro zoną siautėjančios infliacijos.
Skuba kelti, kol neprasidėjo recesija
Prognozės, kad ECB palūkanų normas rugsėjį gali pakelti nuo nulio iki 0,75 proc., rinkose sklandė jau kurį laiką, tad ir Lietuvos ekonomistų toks žingsnis nenustebino.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min svarstė, kad ECB skuba sparčiau pakelti palūkanų normas dabar, kol regione dar neprasidėjo rimtos ekonominės problemos.
„Nes kai prasidės problemos ekonomikoje, kai neatlaikę energetinių kainų šoko neigiamai reaguos verslai, priversti stabdyti veiklą, nes jų verslo modeliai neveiks, labai stipriai griežtinti pinigų politiką nepavyks. Kol šie procesai neįsibėgėję, ECB palūkanų normas kelia griežčiau, ambicingiau ir naudojasi atsivėrusiu langu“, – mano I.Genytė-Pikčienė.
Tam pritaria ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Skubėjimas rodo, kad matoma, jog žiemą bus recesija ir ateityje palūkanų normas kelti bus sudėtingiau. Kol ekonominis aktyvumas pakenčiamas, bandoma kelti, nes infliacija milžiniška“, – teigė ekonomistas.
Dar viena priežastis, paskatinusi ECB žengti drąsesnį žingsnį – dolerio atžvilgiu silpnėjantis euras.
„Euras dolerio atžvilgiu silpnėja, nes JAV federalinė rezervų sistema (FED) sparčiau didino palūkanų normas. Į palūkanų normų skirtumą reaguoja ir valiutų kursai. Dėl to ECB, atsilikdamas nuo kitų centrinių bankų, toliau rizikavo matyti euro nuvertėjimą kitų valiutų atžvilgiu. Norėdamas eurą sustiprinti, ECB turėjo sparčiau pakelti palūkanų normas, nes nuvertėjant eurui tampa brangiau nusipirkti žaliavų, kurios už dolerius pardavinėjamos“, – teigė N.Mačiulis.
„ECB vertina bendrą makroekonominę sveikatą, turi išlaviruoti sudėtingomis aplinkybėmis, nes palūkanų normų kėlimas pavėluotas, valiutos kursas primena apie save. Matome nuvertėjusį eurą dolerio atžvilgiu, tai silpnina investuotojų pasitikėjimą valiuta – visa tai ECB įskaičiuoja“, – pritaria ir I.Genytė-Pikčienė.
Gyventojams tai reiškia viena – daugiau išlaidų
Fondų „Milvas“ valdytojas, finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis 15min prognozavo, kad „toliau nebus geriau“.
„Galbūt nebūčiau garantuotas, kad kils palūkanų normos po 0,75 proc. p., bet 0,5-0,75 proc.p. turėtų rinka įskaičiuoti – tai priklausys nuo infliacijos“, – teigė jis.
Kad šis kilstelėjimas – ne pabaiga, po posėdžio žurnalistams aiškiai davė suprasti ir ECB vadovė Christina Lagarde.
Ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų normos gali nusistovėti ties 2 proc. Tiesa, I.Genytės-Pikčienės nuomone, jei euro zonoje anksčiau prasidėtų gilesnė recesija, ECB planus tai galėtų ir pristabdyti.
Iš bankų pasiskolinusiems gyventojams ši žinia reiškia, kad pinigų liks mažiau, nes daugiau lėšų teks skirti įmokoms už paskolas. Paskolas turintiems gyventojams reikia stebėti EURIBOR rodiklį – tarpbankines palūkanų normas, kurios kyla priklausomai nuo ECB sprendimų. Tiesa, šis rodiklis aukštyn šokteli daugiau nei ECB bazinės palūkanų normos.
Šiuo metu 3 mėn. EURIBOR rodiklis siekia 0,8 proc., 6 mėn. – 1,36 proc., 12 mėn. – 1,9 proc.
„6 mėn. EURIBOR išliks 1–1,5 proc. – arčiau 1,5 proc., tai reiškia, kad pasiskolinusiems 100 tūkst. eurų, paskola pabrangs 100 eurų per mėnesį. Jei įskaičiuotume komunalinius ir kitas išlaidas, vidutiniam gyventojui žiemą pragyvenimas pabrangs apie 300 eurų“, – mano T.Marčiulaitis.
Kaip keisis įmoka?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas yra paskaičiavęs, kiek padidėtų paskolos įmoka, didėjant EURIBOR normai. Ekonomistas paskaičiavo tris atvejus – kai su paskola perkamas būstas už 50 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų ir 200 tūkst. eurų, o visais atvejais galioja tos pačios sąlygos: imama 30 metų trukmės paskola, sumokamas 15 proc. pradinis įnašas, o paskolos palūkanas sudaro 3 mėn. EURIBOR ir 2 proc. banko marža.
Pasiėmus 50 tūkst. eurų paskolą, kai 3 mėn. EURIBOR siekia 0 proc., mėnesio įmoka už būstą bankui būtų 157 eurai per mėnesį, o jei EURIBOR pakiltų iki 1 proc. – 179 eurai. Vadinasi, tektų mokėti 22 eurais daugiau per mėnesį. Pakilus EURIBOR iki 2 proc., kas mėnesį mokėti tektų 203 eurus.
| Jeigu perkamas būstas už 50 tūkst. eurų, imama paskola, pradinis įnašas 15% | ||||||
| EURIBOR 3 mėn., proc. | 0,0% | 0,5% | 1,0% | 1,5% | 2,0% | 2,5% |
| Mėnesio įmoka, eurais | 157 | 168 | 179 | 191 | 203 | 215 |
100 tūkst. eurų paskolą imantis gyventojas per mėnesį mokėtų 314 eurų per mėnesį, jei EURIBOR siektų 0 proc., tačiau jau 44 eurais daugiau (358 eurų), jei pakiltų iki 1 proc., ir 406 eurus, jei pakiltų iki 2 proc.
| Jeigu perkamas būstas už 100 tūkst. eurų, imama paskola, pradinis įnašas 15% | ||||||
| EURIBOR 3 mėn., proc. | 0,0% | 0,5% | 1,0% | 1,5% | 2,0% | 2,5% |
| Mėnesio įmoka, eurais | 314 | 336 | 358 | 382 | 406 | 431 |
Labiausiai išlaidos padidėtų pasiėmusiems 200 tūkst. eurų paskolą: mėnesinė įmoka būtų 628 eurai, jei EURIBOR siektų 0 proc., 717 eurų arba net 89 eurai daugiau per mėnesį, jei 1 proc., ir 812 eurų, jei 2 proc.
| Jeigu perkamas būstas už 200 tūkst. eurų, imama paskola, pradinis įnašas 15% | ||||||
| EURIBOR 3 mėn., proc. | 0,0% | 0,5% | 1,0% | 1,5% | 2,0% | 2,5% |
| Mėnesio įmoka, eurais | 628 | 672 | 717 | 763 | 812 | 861 |
Ar pavyks įveikti infliaciją?
Birželį pirmą kartą po daugiau nei dešimtmečio ECB pakeltos palūkanų normos kol kas didelės įtakos infliacijos šuoliams nepadarė. Tačiau N.Mačiulis teigia, kad palūkanų normų kėlimas negali sumažinti dujų ir elektros kainų.
„ECB tikisi valdyti infliacijos lūkesčius ir prislopinti antrinį kainų augimą, kurį gali sukelti brangesnės dujos ir elektra. ECB pasiruošęs prislopinti paklausą ir prie recesijos sukėlimo prisidėti, kad infliacija sumažėtų. Kylančios palūkanų normos mažina vartojimo galimybes, didina išlaidas paskolų aptarnavimui, todėl mažės mažmeninės prekybos apimtys ir bus mažiau galimybių kelti kainas“, – teigė N.Mačiulis.
Jo nuomone, dėl šios priežasties metų pabaigoje infliacija turėtų mažėti, bet išlieka didelis neapibrėžtumas dėl energetinių išteklių. Tiesa, kai kurių žaliavų – naftos, pramoninių metalų – kainos jau dabar mažėja. Taip pat ir transportavimo iš Kinijos, kuris atpigo 50 proc.
„Veiksniai rodo, kad jau už kampo infliacijos pikas“, – mano N.Mačiulis.
T.Marčiulaitis mato ir daugiau ženklų – pavyzdžiui, koreguojasi ir dujų kainos žiemai, manant, kad vartojimas sumažės, nes kuriami taupymo planai, dalis verslų gali neatsilaikyti.
„Nebegrįšime į tuos laikus, kai „Nord Pool“ dalino elektrą, kad kas paimtų, nes per daug buvo, bet kad nesilaikys aukštumose, tikėtina, nes saugyklos užpildytos, visi ruošėsi. Tikėtina, kad kainų pikas jau pasiektas ar jame esame“, – apibendrina T.Marčiulaitis.
