„Kuo toliau, tuo labiau matome laužų gesinimo biudžetą, nes išlaidų eilutėje pažadai yra duoti, o pajamų eilutėje jie nėra įgyvendinti. Biudžete veriasi pakankamai didelė skylė, kuri ne taip akivaizdžiai matosi tik vis dar pakankamai spartaus Lietuvos ekonomikos augimo dėka. Bet ta skylė yra ir, pavyzdžiui, sprendimas atidėti vaiko pinigų didinimą akivaizdžiai rodo, kad pajamų ir išlaidų balansai nesueina“, – BNS sakė „Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, atidėdami dalies išlaidų didinimą kitų metų viduriui arba dar vėlesniam laikui, valdantieji didžiąją su tuo susijusios finansinės naštos dalį perkelia į 2021 metus.
„Kitaip sakant, naujai Vyriausybei, kuri bus suformuota po kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų. Pavyzdžiui, darbo užmokestis mokytojams yra didinimas nuo rugsėjo 1 dienos (...) Akivaizdu, kad tą norima padaryti dar iki rinkimų, bet visa tokio sprendimo našta perkeliama naujai Vyriausybei ir Seimui“, – tvirtino „Luminor“ ekonomistas.
Abejoja, ar projektas sulauks pritarimo Seime
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas abejojo, ar kosmetiškai pataisytas biudžeto projektas sulauks pritarimo Seime.
„Šiuo atveju Vyriausybė išeina su kosmetiniu pataisymu ir palieka projektą tam tikram loterijos lošimui Seime. Akivaizdu, kad Vyriausybės ir Seimo narių įsivaizdavimas apie kitų metų biudžetą skiriasi, Seime yra visokių iniciatyvų, todėl rizika, kad biudžetas bus koreguojama, yra gana aukšta“, – BNS teigė M.Dubnikovas.
Ž.Mauricas taip pat sakė abejojantis, kad toks biudžeto projektas bus priimtas Seime, tačiau pabrėžė tikintis, kad kompromisas tarp Vyriausybės ir parlamentarų bus pasiektas.
„Vyriausybė jau pasufleravo, kokiu keliu tai gali būti daroma – pirmiausiai atidedant tam tikrus įsipareigojimus, nevykdant jų nuo sausio 1 dienos. Tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, gynybos finansavimo, vykdymas taip pat planuojamas labai ant ribos, tikintis, kad arba pavyks išplaukti, arba jiems įgyvendinti bus rasta finansinių šaltinių paskutiniais kitų metų mėnesiais“, – sakė Ž.Mauricas.
Jis taip pat kritikavo, kad dalis dosniai dalijamų pažadų, pavyzdžiui, susijusių su viešojo sektoriaus atlyginimų didinimu, yra atsieti nuo ekonomikos augimo, nes juose nurodomos konkrečios atlyginimams didinti numatomos lėšos, jų nesiejant su objektyviais ekonominiais rodikliais.
„Be abejonės, visi labai aiškiai suvokia, jog tokių pažadų vykdymas didžiausia apimtimi priklausys nuo to, kaip seksis Lietuvos ekonomikai. Jei jos augimas ženkliai sulėtės, tiek pažadai taip ir liks pažadais arba jie bus įgyvendinti fiskalinio tvarumo ir ekonominio stabilumo sąskaita. Reikia tikėtis, kad ekonomikos augimas dar bus pakankamai spartus ir nes nesulauksime neigiamo Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos ar kitų tarptautinių institucijų dėmesio“, – teigė „Luminor“ ekonomistas.
„Tikiuosi, kad kitąmet mums neteks daryti pakankamai radikalių sprendimų – didinti mokesčių ar papildomai skolintis“, – pridūrė jis.
Teigiamai vertina sprendimą atidėti bankų ir prekybos mokesčius
Ž.Mauricas ir M.Dubnikovas teigiamai vertinimo sprendimą iki kitų metų liepos atidėti Seime siūlomų bankų aktyvų ir prekybos apyvartos mokesčių įsigaliojimą.
„Galėjo būti blogiau, jei paskutinėmis dienomis būtų nuspręsta įvesti naujus ar pakankamai ženkliai didinti jau esančius mokesčius, norint patenkint visus pageidavimus. Panašu, kad tuo keliu nebus einama, todėl ir didelė žala ekonomikai bent jau trumpuoju laiku nebus padaryta“, – aiškino Ž.Mauricas.
M.Dubnikovo teigimu, sprendimas atidėti naujų mokesčių įsigaliojimą galėjo lemti ir valdančiųjų nuogąstavimai, kad to nepadarius jau nuo kitų metų pradžios galėjo pradėti augti kainos prekybos centruose ir paskolų palūkanos.
Tikiuosi, kad kitąmet mums neteks daryti pakankamai radikalių sprendimų – didinti mokesčių ar papildomai skolintis, – pridūrė Ž.Mauricas.
„Aš manau, kad šio Seimo valdančioji dauguma ne visada klausosi argumentų, o daugiau vadovaujasi baimėmis. Mokesčių nukėlimas gali būti susijęs ir su noru pažiūrėti, kai bus renkamos biudžeto pajamos“, – svarstė M.Dubnikovas.
Anot jo, valdantieji taip pat pasilieka galimybę tuos mokesčius dar nukelti arba iš viso atšaukti, priklausomai nuo to, kokie bus prognozuojami Seimo rinkimų rezultatai.
„Bet kokiu atveju akivaizdu, kad šie mokesčiai nebuvo išdiskutuoti, jie nebuvo suderinti su Europos Komisija ir Europos Centriniu Banku. Tai ar mokestis įsigalios nuo sausio 1, ar nuo liepos 1, tai nepadaro šių naujų mokesčių legitimiais“, – pabrėžė M.Dubnikovas.
Kritikuoja savivaldybėms skiriamo GPM mažinimą
Tuo metu Ž.Mauricas kritikavo Vyriausybės sprendimą sumažinti savivaldybėms skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Jo teigimu, tokie veiksmai visiškai nesiderina su kalbomis apie savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimą.
„Bandoma daryti visokias ekvilibristikas sakant, kad galbūt bus didinamas savivaldos finansavimas per valstybės biudžetą, bet savarankiškumo prasme, tai jo be abejonės lieka mažiau. Nepamirškime, kad ir skolinimosi limitai yra padidinti savivaldybėms, tarytum signalizuojant, kad jei pritrūks pinigų jų bus galima pasiskolinti“, – sakė Ž.Mauricas.
Pasak M.Dubnikovo, iki šiol Sauliaus Skvernelio Vyriausybė visus biudžetus rengė ir įgyvendino ekonominio pakilimo metu, tačiau visos institucijos dabar perspėja, kad 2020-aisiais ekonomikos augimas lėtės.
„Dažnai ši Vyriausybė pateikia argumentą, kad kiek biudžetų ji turėjo, visus prognozavo ir įgyvendino. Tačiau akivaizdu, kad jau šių metų biudžetas gali būti ant ribos, o kitais metais prognozuoti yra labai nedėkinga, nes gali būti, kad biudžeto surinkimas nebus toks optimistiškas“, – aiškino M.Dubnikovas.
Tuo metu Ž.Mauricas pabrėžė, kad valdantiesiems kitąmet svarbiausi yra Seimo rinkimai, todėl finansų tvarumas yra atidedamas į antrą prioritetų eilę.
„Manau, kad didžiąją dalimi visas biudžetas yra formuojamas norint kaip įmanoma labiau įtikti visoms interesų grupėms, užglaistyti nepasitenkinimą, tačiau ilgalaikio strateginio planavimo formuojant šį biudžetą nėra daug“, – sakė Ž.Mauricas.
