Savo prognozes pateikę ekonomistai BNS teigė, kad 2020 metų šalies ekonomikos nuosmukis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES).
Pasak ekspertų, griežti karantino ribojimai lėtins BVP augimą pirmąjį šių metų pusmetį, bet antroje metų pusėje tikimasi atsigavimo.
Lietuvos ekonomika atlaikė išbandymą
Mažiausią iš septynių apklaustų ekonomistų – 1,3 proc. BVP smukimą pernai prognozuojanti bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad paskutinį 2020-ųjų ketvirtį BVP metinis nuosmukis turėtų būti kuklesnis nei pirmojo karantino metu. Jos teigimu, antrojo karantino ribojimai reikšmingiau paveikė tik gruodžio ekonominį aktyvumą.
Iki tol kertiniai ūkio sektoriai demonstravo puikius rezultatus, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Iki tol kertiniai ūkio sektoriai demonstravo puikius rezultatus. Nujausdami gresiantį karantiną mažmeninės prekybos atstovai paankstino kalėdinės prekybos planus ir fiksavo naujus apyvartų rekordus“, – BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, ekonominius išbandymus atlaikė ir pramonė bei eksportuotojai, statybų sektorius, be to, prie geresnio ketvirtojo ketvirčio BVP prisidėjo ir kuklesnės importo apimtys.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, jog pernai ekonomika smuko 1,5 proc. Anot jo, ketvirtą ketvirtį jos aktyvumą sustabdė pablogėjusi epidemiologinė padėtis ir karantinas, tačiau taip pat pabrėžė, kad antro karantino įtaka ekonomikai buvo kuklesnė nei pirmo.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad BVP pernai smuko 1,6 proc. ir tai yra vienas mažiausių nuosmukių visoje ES. Pasak jo, tai sufleruoja mažmeninės prekybos, pramonės gamybos, nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo bei transporto paslaugų eksporto duomenys.
„Puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas, tiek darni eksporto plėtra. Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, priešingai nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio. Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius, pirmą kartą nuo 1990 metų, išaugo“, – teigė ekonomistas.
Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, priešingai nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio, – teigė Ž.Mauricas.
Jis taip pat pastebi, kad Lietuva pernai tapo IT ir finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, prognozuojantis 1,7 proc. BVP susitraukimą, mano, kad vieną geriausių rodiklių ES lėmė eksportuojančių įmonių atsparumas, efektyvi valstybės parama ir šalies gyventojų entuziastingas vartojimas.
„Pramonės ir eksporto apimtys vis dar augo, eksporto užsakymai nemažėjo, gyventojai buvo plačiai atvėrę pinigines, o mažmeninė prekyba metų gale pasiekė rekordines aukštumas“, – teigė ekonomistas.
Didžiausią – 2 proc. – smukimą prognozavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė bei bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pasak jo, kad nuosmukis bus vienas mažiausių visoje ES dėl Lietuvos ekonomikos struktūros.
„Pagal viešbučių, restoranų, aviacijos sektorių dalį BVP esame ES rikiuotės uodegoje, ir šiuo atveju tai Lietuvai buvo naudinga, kadangi būtent šie sektoriai labiausiai nukentėjo nuo karantino priemonių“, – teigė ekonomistas.
Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė remiasi Finansų ministerijos prognoze ir teigia, kad BVP smuks 1,5 proc. Anot jos, tikėtina, kad per antrąjį karantiną įvesti apribojimai lems prastesnius paskutinio ketvirčio privataus vartojimo rezultatus.
2021-ųjų augimą metų pradžioje lėtins griežti ribojimai
BNS kalbinti ekonomistai prognozavo, kad 2021 metais ekonomikos augimas svyruos tarp 1,8–3 proc. Jų teigimu, griežti karantino ribojimai labai paveiks pirmąją šių metų pusę, tačiau antrąjį pusmetį, sušvelninus ribojimus, ekonomikos augimas turėtų atsitiesti.
Pasak Ž.Maurico ir T.Povilausko, Lietuvos BVP šiemet augs 1,8 procento.
„Tai yra gerokai mažiau negu tikėjomės 2020 metų lapkritį, kai turėjome 3 proc. BVP augimo 2021 metais prognozę. Esu skeptiškesnis negu lapkritį, nes atsitiko tai, ko nebuvome įtraukę į pagrindinį ekonomikos vystymosi 2021 metais scenarijų – karantino ir griežtų ribojimų pirmąjį 2021 metų ketvirtį“, – sakė T.Povilauskas.
Tai yra gerokai mažiau negu tikėjomės 2020 metų lapkritį, kai turėjome 3 proc. BVP augimo 2021 metais prognozę, – sakė T.Povilauskas.
Ž.Maurico teigimu, jei karantino ribojimai užsitęstų, išaugtų nedarbo lygio, bankrotų, o galbūt ir emigracijos augimo grėsmė, o tai lemtų vangesnį ekonomikos atsigavimą antrąjį metų pusmetį.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad karantino suvaržymai yra tarsi sniego gniūžtė: kuo ilgiau trunka ekonominės veiklos suvaržymai, tuo būna didesnis neigiamas poveikis ekonomikai. Be to, Lietuva jau dabar išsiskiria iš Baltijos ir Skandinavijos šalių regiono pagal karantino priemonių griežtumą, tad 2021 metų pradžioje ekonomikos smukimas Lietuvoje, tikėtina, bus didžiausias regione“, – sakė jis.
„Atitinkamai biudžeto deficitas taip pat bus didžiausias, o valstybės skolos augimas – sparčiausias“, – pridūrė jis.
LB analitikė K.Tamoševičienė taip pat mano, kad pirmasis metų ketvirtis turėtų būti sunkus dėl karantino tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse – eksporto partnerėse. Tačiau jei vakcinacija bus sėkminga, tikėtina, kad antroje metų pusėje ekonomika grįš į tolygaus augimo kelią.
A.Izgorodino teigimu, jei iki vasaros pabaigos Europoje vakcinacija paspartės ir bus gerokai atveržtas karantinas, tai atlaisvins vartojimą tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
„Europos centrinio banko ir Lietuvos banko skaičiai rodo, kad euro zonos vartotojai sėdi ant istoriškai didžiausio 8,3 trln. eurų pinigų maišo indėlių bankuose pavidalu, o Lietuvos gyventojų indėliai bankuose taipogi pakilo iki istorinio maksimumo – 17,3 mlrd. eurų.
Paprastai kalbant – žmonės Lietuvoje ir visoje euro zonoje turi pinigų ir yra pasiruošę vartoti bei leisti pinigus, ir tai darys kai bus sušvelnintos karantino priemonės“, – teigė A.Izgorodinas.
N.Mačiulis taip pat pabrėžia, kad Lietuva bus pirmoji tarp Baltijos šalių ir viena pirmųjų ES, kurios ekonomika pasieks prieš krizę buvusį lygį. Anot jo, BVP augimui turės įtakos ne tik sukaupti rekordiniai įmonių bei gyventojų indėliai, bet ir ekspansinė valstybės fiskalinė politika, eksportuotojų konkurencingumas bei lėšos iš ES gelbėjimo fondo.
Valstybės kontrolės atstovė J.Rukšėnaitė teigia, kad vakcinos patvirtinimas suteikia santūraus optimizmo dėl pandemijos suvaldymo, tačiau tai savaime negarantuoja greito Lietuvos ekonomikos atsigavimo šiemet.
„Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius: vakcinos gamyba, atgabenimu, paskirstymu ir gyventojų skiepijimosi aktyvumu“, – teigė ji.
Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius, – teigė J.Rukšėnaitė.
Ji taip pat pabrėžia, kad dėl COVID-19 įvesti ribojimai mažina vidaus vartojimą ir didina su darbo santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumą, todėl vartotojų lūkesčiai gali prastėti, o taupymo lygis augti.
Didžiausią – 3 proc. – BVP augimą prognozuojanti I.Genytė-Pikčienė energingesnio ekonomikos atsitiesimo tikisi vasaros pradžioje. Pasak jos, vakcinacijai įsibėgėjus, rizikos nuslops ir ekonomika grįš į normalias vėžes.
„Vis dėlto, šiai prognozei rizikos ir neapibrėžtumas išlieka dideli, nes ekonomikos situacija ir grįžimo į normalų gyvenimą greitis priklauso nuo pergalių sveikatos fronte“, – sakė ekonomistė.
Statistikos departamentas praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio pirmąjį įvertį skelbs penktadienį.
