„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ekonomistai: mažmeninė prekyba vėl atsigaus vasarą

Mažmenini prekybai jau kurį laiką mažėjant panikuoti dėl to nereikėtų – žmonės šiuo metu taupo dėl išaugusių išlaidų būsto paskoloms ir energetikos ištekliams, tačiau vartojimo nestabdo Lietuvoje sparčiai augantys atlyginimai, sako ekonomistai. Kai kurie prognozuoja, kad prekyba į augimo kelią grįš pavasario pabaigoje arba vasarą.
Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas teigia, kad sumažėjęs vartojimas – natūralus procesas, kurį sukėlė didėjančios būsto paskolų palūkanos ir dar gana aukštos energetikos išteklių kainos, dėl kurių mažėja vartojimui skirta gyventojų pajamų dalis.

„Gruodžio mėnesį prasidėjęs mažėjimas tęsiasi – tai natūralu, nes šiais metais žmonės gauna didesnes sąskaitas už būsto paskolas, už palūkanas moka, taip pat vis dar moka pakankamai brangiai už energetiką, ypač tie, kurie nepersižiūri elektros kainų (...). Natūralu, kad atsiranda taupymas (...) Susitraukimas natūralus, nes pas kai kuriuos žmones pinigų kiekis yra sumažėjęs, kurį būtų galima skirti išlaidoms (vartojimo – BNS)“, – BNS ketvirtadienį sakė M.Dubnikovas.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) per metus – kovą, palyginti su pernai kovu – smuko 4,7 proc., o per mėnesį – 0,6 proc.

„Kad kritimas būtų drastiškas – tai ne, vis tik normos ribose, sakyčiau, adekvati situacija, reakcija, nėra kažkokia panika“, – teigė M.Dubnikovas.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pastebi, kad prekybos susitraukimą lemia didesnės komunalinių paslaugų sąskaitos ir bendras neapibrėžtumas. Įtakos turi ir infliacija, mažesnis prekių pirkimas ir didesnis paslaugų vartojimas.

„Žmonės mažiau perka prekių, daugiau vartoja paslaugų, tai toks suspaustos spyruoklės principas, nes pandemijos metu buvo žymiai daugiau perkama prekių ir mažiau vartojama paslaugų dėl įvestų karantino ribojimų“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

Be to, įtakos, pasak Ž.Maurico, turi ir palūkanų normų augimas, į kurį reaguoja vartotojai.

„Kai tik centrinis bankas (Europos Centrinis Bankas – BNS) pakelia palūkanų normas, iš karto pasijaučia sumažėjimas išlaidų gyventojų – stebime banko kortelių duomenis, tai labai pasijaučia“, – sakė jis.

„Bet ta baimė yra galbūt ne tiek faktas palūkanų kėlimo, bet nerimas, kiek palūkanos gali kilti ateityje. Kai pasieksime palūkanų normų kalną, manau, tai bus vienas iš ženklų, kad prekyba turėtų grįžti į augimo kelią ir kitas dalykas – infliacija, kiek nusileisime žemyn“, – kalbėjo ekonomistas.

Ž.Maurico teigimu, mažmeninė prekyba turėtų vėl pradėti augti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje

Anot M.Dubnikovo, Lietuvoje situaciją gelbėja spartus atlyginimų augimas, dėl kurio didelė visuomenės dalis geba amortizuoti kainų augimą ir išlaikyti vartojimo įpročius.

„Situaciją gelbėja iš tiesų atlyginimų augimas, kuris amortizuoja, dėl to nėra drastiškumo (...) apart pasiskundimo, kad viskas pabrango, žmonės vistiek gali sau leisti vartoti tas prekes, kurias yra įpratę vartoti. Problematiškiausi, be abejo, taškai yra – paprastai tai apie 20 procentų visuomenės, kurių pajamos yra itin mažos ir tų pajamų augimas nėra toks didelis. Bet didelė dalis visuomenės geba amortizuoti“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Ekonomisto manymu, šio metų vasaros pabaigoje vartojimo statistika gali pradėti gerėti dėl sumažėjusių išlaidų energetikai ir dėl mažėjančių kainų.

„Vasarai einant į pabaigą vartojimas, skaičiai turėtų po truputį pradėti gražėti – ir sąskaitos gali būti mažesnės, nes jau kovą gamintojų kainos po truputį pradeda mažėti dėka atpigusios energetikos ir žaliavų. Brangių prekių kamštis, kuris susidarė praėjusių metų antroje pusėje, jis turėtų pasistumti. Prekių brangimo greitis sumažės, o kai kuriais atvejais jos atpigs, vartotojai grįš prie vartojimo“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Jo manymu, vartojimo Lietuvoje negalima lyginti su Vakarų Europa ir Skandinavija – ten jis mažėja sparčiau, nes atlyginimų didėjimo tempai yra skirtingi.

„Pas mus apskritai atlyginimai auga dviženkliais skaičiais šeštus ar septintus metus iš eilės, niekur kitur Vakarų Europoje tokio dalyko nėra“, – sakė M.Dubnikovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs