„Buvo lauka jau seniai, panašu, kad tas lūžis vyksta. Bet kokiu atveju 22 procentai yra labai didelis skaičius“, – penktadienį BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad išankstinės metinės infliacijos rodiklį lemia palyginamosios bazės efektas, tuo metu mėnesio infliacija, jo nuomone, vis dar yra didelė.
„Metinė infliacija mažesnė labiau dėl aukšto praėjusių metų lygio, nes praėjusiais metais būtent rudenį infliacija pradėjo įsibėgėti ir tai lemia šiokį tokį metinės infliacijos mažėjimą“, – BNS sakė T.Povilauskas.
„Kalbant apie mėnesinę infliaciją – 1,3 procento – ji vis tik yra didelė“, – pridūrė jis.
Anot M.Dubnikovo, infliacija mažėja dėl tų pačių priežasčių, kaip ir augo – energijos kainų.
„Tai visų pirma naftos kainos kritimas – praktiškai 30 dolerių per kelis mėnesius, dujų kainos mažėjimas 3,5 karto – per nepilnus du mėnesius – Amsterdamo biržoje jos atpigo, trečia priežastis yra elektra, šiandien jos vidutinė kaina Lietuvoje yra 12,8 cento, kas yra gerokai žemiau to lygio, kurį Vyriausybė numačiusi kompensuoti“, – sakė ekonomistas.
Pasak T.Povilausko, spalio mėnesio infliaciją labiausiai lėmė degalų kainos, taip pat maisto, aprangos ir avalynės kainos.
„Pirmas veiksnys, kuris didino infliaciją, akivaizdu, tai yra vėl padidėjusios degalų kainos spalio mėnesį. Degalinėse ypač dyzelinas pabrango, benzinas mažiau, bet vėlgi akivaizdu, kad tai padidino spalio mėnesio infliaciją“, – sakė T.Povilauskas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė pastebi, kad kainoms įtakos darė ir šilumai naudojamas pigesnis kuras bei nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Sudarius galimybes šilumos tiekėjams keisti šildymui naudojamo kuro struktūrą ir naudoti alternatyvias kuro rūšis, įskaitant mazutą, buvo galima lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius žaliavų rinkose ir sumažinti dujų kainų įtaką galutinei šilumos kainai. Be to, nuo spalio įsigaliojo nulinis PVM tarifas centralizuotai teikiamai šilumos energijai“, – komentare teigė L.Mociūnaitė.
Infliacija turėtų mažėti
T.Povilausko manymu, infliacijos pikas jau pasiektas ir ji turėtų mažėti. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, viskas priklausys nuo degalų kainų. Jis prognozuoja, kad metinė infliacija lapkritį turėtų siekti 21,9 procento.
„Vienintelis nežinomasis, ką trumpalaikiu metu sunku suprognozuoti, tai degalų kainos. Jeigu degalų kainos šoktelėtų, infliacija gali išlikti panaši – apie 22 procentus“, – teigė T.Povilauskas.
„Jeigu degalai brangs, tada ta metinė infliacija gali ir nebūti mažesnė lapkritį. Bet trendas keičiasi, manau, kad jis yra į apačią, tik klausimas, kokiu greičiau. Jeigu degalai brangs, tas trendas dar nebus toks spartus į apačią“, – sakė ekonomistas.
Jeigu degalai brangs, tada ta metinė infliacija gali ir nebūti mažesnė lapkritį.
M.Dubnikvo teigimu, kainos toliau gali mažėti, nes smunkant energijos kainoms verslui neliko būtinybės didinti produkcijos kainų.
„Verslams nėra būtinybės kelti tiek kainas, kad kompensuoti energetinius išteklius. Kelti kainų jie taip negali, nes dalis verslų dramatiškai prarastų savo klientus. Iki šiol jie degino savo kapitalą, bandė kažkaip išlaviruoti sutaupydami sąnaudas, bet ta būtinybė dabar atlėgsta ir tos kainos nekyla taip sparčiai“, – kalbėjo analitikas.
Tuo metu anot LB ekonomistės L.Mociūnaitės, artimiausiu metu nereikėtų tikėtis staigaus metinės infliacijos mažėjimo, nes gamyba yra trečdaliu brangesnė nei pernai.
„Staigaus ir didelio metinės infliacijos kryčio artimiausiu metu tikėtis dar anksti, kadangi spaudimą infliacijai vis dar palaiko apie 30 proc. didesnės nei prieš metus gamintojų apdirbamosios gamybos produkcijos kainos“, – sako L.Mociūnaitė.
Statistikos departamentas skelbia, kad išankstinė metinė infliacija spalį (palyginti su 2021 metų spaliu) siekė 22 proc., rugsėjį ji buvo 24,1 procento.
