Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonomistai: pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo „iš inercijos“, antrąjį BVP pokyčiai gali būti neigiami

Penktadienį Statistikos departamentas skelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį augo 4,1 proc. Ekonomistų teigimu, gerus ekonomikos rezultatus šių metų pradžioje lėmė įspūdinga pramonės plėtros inercija ir ryškus palyginamosios bazės efektas. Jie prognozuoja, kad antrą ir trečią ketvirčiais realiojo BVP pokyčiai bus neigiami.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Aleksandras Izgorodinas, ekonomistas:

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2022 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 4,1 proc.

Vertinant Lietuvos BVP dinamikos istoriją ir sektorinius duomenis, galima daryti prielaidą, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomiką į viršų tempė du veiksniai. Pirma – žema palyginamoji bazė ir gyvenimas be karantino. 2021 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo tik 1 proc. dėl karantino režimo. Šių metų pirmąjį ketvirtį ekonomika funkcionavo be didesnių COVID-19suvaržymų, todėl lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, techniškai nebuvo sudėtinga pasiekti ekonomikos augimą.

Antra svarbi priežastis – ekonomikos augimas „iš inercijos“. Šiuo atveju turiu omenyje tai, kad Lietuvos ekonomikos sektoriai dar nespėjo pilna jėga pajusti dėl Rusijos-Ukrainos karo atsiradusius iššūkius. Geras šio argumento pavyzdys yra tai, kad šių metų kovo mėnesį metinis Lietuvos pramonės (be naftos pramonės) gamybos augimas siekė 18,8 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2022 m. pradžios. Priežastis paprasta – gamybos įmonės žaliavomis apsirūpina keliems mėnesiams į priekį, todėl nepaisant geopolitinių iššūkių ir žaliavų trūkumo rizikos, gamyba vyko įprastu režimu.

Iš kitos pusės, geopolitinis konfliktas Rytuose paliko pėdsaką Lietuvos vidaus vartojimo sektoriuje. Jeigu 2022 m. vasarį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje per metus augo 13 proc., kovo mėnesį augimas sulėtėjo iki 5,8 proc. Mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis augimas sulėtėjo nuo 32,7 proc. vasarį iki 15,1 proc. kovą. Pagrindinė priežastis – išaugęs neapibrėžtumas tarp Lietuvos vartotojų. Statistikos departamento duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos gyventojai gerokai prasčiau vertino Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas, savo finansų padėties perspektyvas. Dėl Rusijos-Ukrainos karo išaugęs vartotojų neapibrėžtumas dalį gyventojų, tikėtina, paskatino atsargiau leisti pinigus ir taupyti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

Nors pirmas šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo teigiamas, antrasis ketvirtis, tikėtina, bus prastesnis dėl kelių priežasčių. Pirma – tas pats bazės efektas: antrąjį 2021 m. ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo 8,6 proc., todėl 2022 metų antro ketvirčio skaičius lyginsime su itin aukštu praėjusių metų rezultatu. Antra – Lietuvos pramonė, tikėtina, pradės jausti žaliavų tiekimo iš NVS rinkų problemas, kas gali neigiamai atsiliepti gamybai. Trečia – euro zonoje matome didelį vartotojų lūkesčių kritimą dėl augančių kainų – žmonės vis prasčiau vertina savo finansų perspektyvas, atitinkamai mažėja euro zonos vartotojų motyvacija leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms. Tai – taip pat neigiamas signalas Lietuvos gamybos sektoriui.

Tačiau teigiamai galima vertinti tai, kad balandį nežymiai sumažėjo neapibrėžtumo lygis tarp Lietuvos vartotojų. Statistikos departamento duomenys rodo, kad balandį Lietuvos vartotojai kiek geriau nei kovą vertino Lietuvos ekonomikos, darbo rinkos bei savo finansų padėties perspektyvas. Negana to, nepaisant sparčiai kylančių kainų, balandį Lietuvos gyventojų noras pirkti stambesnes prekes iš esmės buvo stabilus – sparti infliacija bent jau kol kas fundamentaliai nepakirto Lietuvos vartojimo rinkos.

Apibendrinant, pirmas šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo sėkmingas dėl prastų praėjusių metų pradžios BVP rezultatų ir dėl to, kad Lietuvos ekonomika tiesiog nespėjo pajusti Rusijos-Ukrainos karo iššūkių pilna apimtimi. Tam tikra prasme, ekonomika augo „iš inercijos“. Galima spėti, kad antras ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prastesnis dėl įspūdingo praėjusių metų antro ketvirčio BVP augimo ir Rusijos-Ukrainos karo poveikio pagrindiniams Lietuvos ekonomikos sektoriams.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas:

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai. Tokio augimo šiemet jau nebeišvysime, ir labai tikėtina, kad antrą ir trečią ketvirčiais realiojo BVP pokyčiai bus neigiami.

Pirmą ketvirtį svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys ir toliau buvo pramonė. Jos produkcijos, išskyrus naftos produktus, apimtis lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo beveik penktadaliu (17 proc.) didesnė negu prieš metus. Sėkmingas pirmas ketvirtis buvo ir naftos perdirbimu besiverčiančiai bendrovei „Orlen Lietuva“. Vakar pranešta, kad bendrovė pirmą ketvirtį perdirbo 54 proc. daugiau žaliavinės naftos negu prieš metus dėl palankių sąlygų. Geras Lietuvos pramonės įmonių rezultatas vėl stebino atsižvelgus į tai, kad nuo praėjusių metų pabaigos beveik nutrūko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją, tiekimo grandinės nebuvo sutvarkytos, o žaliavų ir energetinių produktų kainos augo. Karo Ukrainoje įtaka pramonei kovą dar nebuvo didelė, ypač turint omenyje tai, kad įmonės dar turėjo pakankamai atsargų, tačiau nėra abejonių, kad pramonės rezultatai artimiausiais mėnesiais bus gerokai kuklesni.

SEB banko nuotr./Tadas Povilauskas
SEB banko nuotr./Tadas Povilauskas

Sparčiai didėjusi infliacija pirmo ketvirčio prekybininkų rezultatams darė mažesnę įtaką, negu tikėjomės. Panašu, kad žmonės taip greitai nekeitė vartojimo įpročių, o tam matyt padėjo ir per pandemiją didesnės sutaupytos lėšos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 12,6 proc. didesnė negu prieš metus. Būtina įvertinti tai, kad prieš metus šalyje buvo karantinas, todėl šiemet, nelikus ribojimams lankytis parduotuvėse, galimybių išlaidauti buvo daugiau. Ypač didelė pandemijos ribojimų atlaisvinimo įtaka buvo matoma maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Pavyzdžiui, maitinimo sektoriaus apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo beveik pusantro karto (143 proc.) didesnė negu prieš metus. Tačiau ir čia geriausi laikai jau praeityje, nes infliacija darys vis didesnę neigiamą įtaką vartojimo mastui, nors valdžios sektoriaus pagalbos priemonės gyventojams šiek tiek šią įtaką sušvelnins.

Nepaisant spartaus statybų sąnaudų didėjimo ir darbuotojų iš Ukrainos išvykimo ginti tėvynės, statybos darbų lyginamosiomis kainomis šių metų veikiausiai buvo atlikta truputį daugiau negu prieš metus. Tiesa, praėjusių metų pirmą ketvirtį statybų sektoriui koją pakišo nepalankūs orai, o šiais metais orų sąlygos jau buvo kur kas palankesnės. Sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įtakos statybų bendrovės kovą dar beveik nepajuto, nes turėjo pakankamai medžiagų atsargų, tačiau viskas bus daug sudėtingiau antrą metų pusmetį, ir teigiamo statybos sektoriaus indėlio į BVP pokytį nebesitikime.

Praėjusį ketvirtį labiausiai nukentėjo transporto sektorius

Transporto sektorius pirmą ketvirtį buvo tas, kuris greičiausiai ir labiausiai nukentėjo ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl dar anksčiau pašlijusių santykių su Baltarusija. Pirmą ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu buvo kone trečdaliu (29 proc.) mažesnė negu prieš metus, o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 13 procentų. Akivaizdu, kad antrą ketvirtį nuosmukis bus dar didesnis. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis įmonių grupės tebeaugo, tačiau dėl Mobilumo paketo vis daugiau bendrosios pridėtinės vertės liko kitose šalyse, o ne Lietuvoje.

Kiti sektoriai, tokie kaip profesinė, mokslinė ir techninė veikla, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, taip pat turėjo teigiamą įtaką ketvirčio BVP pokyčiui. Tikėtina, kad ir miškininkystės bei žemės ūkio sektoriuose sukurta pridėtinė vertė pirmą ketvirtį augo, nes didelės žemės ūkio kultūrų kainos skatino didesnę gamybą. Geras to pavyzdys galėtų būti žaliavinio pieno gamyba – per pirmą ketvirtį supirktas žaliavinio pieno kiekis Lietuvoje buvo 6 proc. didesnis negu prieš metus.

Dėl besitrauksiančio prekybos su Rusija ir Baltarusija masto, lėtėjančios svarbiausių eksporto partnerių ekonomikos ir liksiančios didelės infliacijos tikimybė, kad antrą ketvirtį prasidės, o trečią ketvirtį įsibėgės ekonomikos nuosmukis, yra labai reali.

Indrė Genytė-Pikčienė, vyriausioji ekonomistė

Vis dar gerus ekonomikos rezultatus šių metų pradžioje lėmė įspūdinga pramonės plėtros inercija ir ryškus palyginamosios bazės efektas. Pernai pirmąjį ketvirtį turėjome ilgą ir pakankamai griežtą karantiną, tad nemaža dalis į vidaus rinką orientuotų ekonomikos sektorių veikė ne pilnu pajėgumu, o šalta žiema bei sutrūkinėjusios tiekimo grandinės lėtino statybų sektoriaus apsukas. Nors siautėjanti infliacija jau akivaizdžiai gadina namų ūkių vartojimo apetitą, mažmeninės prekybos apyvartos vis dar gerokai didesnės, nei atitinkamu pernai metų laikotarpiu.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,1 proc. didesnis nei prieš metus (nepašalinus jis siekė 4,4 proc.). Per ketvirtį ekonomika (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką) stiebėsi 0,9 proc.

Eksportuojančių sektorių padėtis labai eklektiška. Apdirbamoji gamyba, svarbiausias eksportuojantis sektorius Lietuvoje, pirmąjį ketvirtį vis dar stebino puikiais rezultatais. Nepaisant daugybės iššūkių ir trikdžių: žaliavų trūkumas ir tiekimo problemos, darbo jėgos stygius, rekordiniai gamybos veiksnių kainos šuoliai, užsivėrusios rinkos ir t.t., apdirbamosios gamybos produkcijos ir eksporto augimo tempai išliko dviženkliai. Tiesa, stulbinantys pernykščiai metai pakėlė kartelę tiek, kad šių metų aplinkybėmis ją peršokti bus itin sudėtinga. Tad ilgainiui ir pramonė praras taip reikalingą plėtros inerciją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Tuo tarpu stambiausias Lietuvos paslaugų eksportuotojas – transporto sektorius – susiduria su rimtais išbandymais ir rezultatai nėra geri. Jau 2021 m. sektoriaus nelepino: patirtus iššūkius dėl mobilumo paketo, ženkliai išaugusių darbo sąnaudų, kuro kainų šoko, šiemet dar labiau apkartino uždarytas Rytų-Vakarų tranzito koridorius. Jau vien valdžios valdomų uosto ir geležinkelių įmonių tandemo praradimai paveiks sektoriaus rezultatus, privačioms įmonėms taipogi teks rimtas persiorientavimo iššūkis, nes Rusija ir Baltarusija Lietuvos re-eksporto struktūroje vis dar vaidino reikšmingą vaidmenį: re-eksportas į Rusiją sudarė 26 proc., o į Baltarusiją – 7 proc.

Prastus 2021-uosius pabaigęs statybų sektorius šių metų pirmaisiais mėnesiais demonstravo augimą. Tai lėmė ES nemaža dalimi struktūrinių fondų finansuojama inžinerinių statinių plėtra, tuo tarpu negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys buvo kuklesnės nei tuo pat metu pernai. Vis dėlto, ir dėl inžinerinių statinių plėtros vyksta daug įtampų ir diskusijų, nes anksčiau vykusiuose viešuosiuose pirkimuose numatytos sąlygos visiškai nebeatitinka naujos tikrovės, tad dalies jų apskritai gali nebeapsimokėti tokiomis aplinkybėmis tęsti. Tuo tarpu, kuomet toks neapibrėžtumas, o Lietuvos reputaciją veikia ir ryškus agresorių kaimynystės užkratas, naujas investicijas įmonės nustumia tolyn, viską komplikuoja išsipūtusios sąmatos ir paaštrėjusios pačio plėtros proceso rizikos. Statybų sektoriaus situacija itin sudėtinga: karo paaštrintas sąnaudų šokas, nukirstas statybinių medžiagų ir žaliavų tiekimas iš šalių agresorių ir jų trūkumas, nūdienos situacijos neatitinkančios projektų sąmatos, dėl neapibrėžtumo kritęs naujų projektų ir užsakymų skaičius.

Rusijos karas Ukrainoje – įvykis, reikšmingai pakeitęs Lietuvos ūkio ir kertinių eksporto rinkų trajektoriją. Karo, sankcijų ir kitokio geopolitinio atsako poveikio mastą ekonomikai vis dar nelengva įvertinti. Vis dėlto, jei pernai eilė veiksnių iliustravo Lietuvos ekonomikos kaitimą, tai visai čia pat prasidėjęs karas ir artima agresorių kaimynystė eliminavo šią nerimą kėlusią tendenciją. Tiek įmonės, tiek namų ūkiai gyvena neapibrėžtume, sveria rizikas ir ateitį vertina gerokai pesimistiškiau. O tai lemia atsargesnius jų kasdienius pasirinkimus ir ilgalaikes investicijas.

Į namų ūkių perkamąją galią kėsinasi ir įsisiautėjusi infliacija. Tai jau verčia gyventojus keisti savo vartojimo elgseną. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti sunku, tad tenka atsisakydami ne pirmos svarbos, laisvalaikio ar prabangos prekių ir paslaugų. Mažmeninės prekybos apyvartų apimtys palyginamosiomis kainomis pirmaisiais šių metų mėnesiais stabilizavosi, o ilgainiui, tikėtina, ims trauktis.

Palyginamosios bazės efektas metams įsibėgėjus pradės veikti nepalankiai – sėkmingus antros pernai metų pusės rezultatus pramonei, vidaus prekybai ir būsto rinkai šiemet pranokti bus itin sunku. Geopolitinis neapibrėžtumas išlieka labai didelis, kas savaitę keičiasi aplinkybės karo lauke, sankcijų mastas ir atgarsiai globalioje ekonomikoje. Tai veikia situaciją žaliavų rinkose, Lietuvos verslo nuotaikas ir mūsų eksporto rinkų talpą bei apetitą.

Karas ir agresorių kaimynystė toliau darys įtaką Lietuvos reputacijai ir ekonomikos dalyvių lūkesčiams. Pastaruosius prastins ir įsisiautėjusi praeito amžiaus aukštumas siekianti infliacija. Dėl to investiciniai procesai ir vartojimas išliks vangūs. Antrojo ketvirčio rezultatus paveiks ir techninis Orlen Lietuva gamyklos stabdymas planiniam remontui. Nepaisant to, kad Lietuvos ūkiui metai nebus lengvi, problemos nėra vidinės, jos yra importuotos ir, svarbiausia, laikinos. Galime pasidžiaugti, kad šalis joms atsispirti yra pasirengusi geriausiai per visą Nepriklausomybės istoriją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?