Savo viziją apie kitus metus 15min išsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Apie atlyginimų augimą
– Kiek kitais metais vidutiniškai augs šalies gyventojų atlyginimai? Kiek priartėsime prie Vakarų Europos gyventojų atlyginimų?
N.Mačiulis: Prognozuojame, kad kitais metasi Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis didės 6,5 procento. Tai gerokai sparčiau nei euro zonos vidurkis, kur atlyginimų augimas dar nesieks 2 procentų. Deja, net ir gana sparčiai augant vidutiniam darbo užmokesčiui kalbėti apie apčiuopiamą atlyginimų artėjimą ES vidurkio nėra prasmės. Pavyzdžiui, Švedijoje vidutinis atlyginimas yra penkis kartus didesnis nei Lietuvoje, Vokietijoje – keturis kartus. Šiam atotrūkiui sumažinti reikės dar ne vieno dešimtmečio.
R.Grajauskas: Prognozuojame, kad atlyginimai prieš mokesčius augs 6,7 proc., tačiau dėl keliamo NPD, vidutinis atlyginimas po mokesčių augs 8,9 proc. Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų ir pagal šį rodiklį turėtume aplenkti Latviją, kurioje, mūsų prognozėmis, kitąmet vidutinis atlyginimas po mokesčių sudarys 655 eurus. Nuo Vakarų Europos lygio vis dar atsiliksime vidutiniškai 3,5 karto.
Ž.Mauricas: Kitiems metams mes prognozuojame 6 proc. augimą, taigi konvergencija vyks toliau, tačiau jau 2018 metais prognozuojame vos 4 proc. augimą. Toks augimas yra nepakankamas tam, kad ženkliai pasivytume ne tik Vakarų Europos valstybes, bet ir tą pačią Estiją.
Apie pensijas
– Kaip permainos pensijų srityje (indeksavimas, valdančiųjų pažadas dar jas didinti) pakeis pensininkų gyvenimus? Ar padidės jų vartojimas?
N.Mačiulis: Nors pensininkų pajamos augs daugiau nei didės kainos, bet didelės įtakos vartojimui ir šalies ekonominėms tendencijoms nebus. Ateityje pensijų augimo perspektyvos išlieka ribotos – mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, nedidėjant užimtumui bus sunku išspausti papildomų lėšų pensijų didinimui. Indeksavimo principas šiuo atveju užtikrina tik tiek, kad pensijos neaugtų per sparčiai.
R.Grajauskas: Per pastaruosius ketverius metus pensijos Lietuvoje augo vos 7 proc., arba 19 eurų. Dėl to praėjusiais metais vidutinė senatvės pensija net nukrito žemiau oficialios skurdo ribos. Pastaruoju metu sparčiai augus atlyginimams, skirtumas tarp pensijų ir atlyginimų darėsi vis didesnis. Todėl numatytas 20 eurų kėlimas yra sveikintinas, tačiau kitąmet vis tiek išliksime valstybe, turinčia vieną mažiausių santykių tarp vidutinės pensijos ir vidutinio neto atlyginimo. ES šalyse šis santykis sudaro 53 proc., tuo tarpu Lietuvoje kitąmet šis santykis bus tik 43 proc.
Ž.Mauricas: Aš labai teigiamai vertinu iniciatyvą indeksuoti pensijas, tai buvo vienas kertinių socialinio modelio aspektų, nes indeksavimas užtvirtina ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Pensijos didėja tiek, kiek didėja darbo užmokesčio fondas. Aišku, reikia užtikrinti, kad politikams nekils noras dalinai, kaip yra siūloma šiuo metu, kelti pensijas papildomai, apeinant indeksavimą. Bet indeksavimas duoda aiškumą – pensininkai žino, kiek kils pensijos, pasitikėjimą didesnį „Sodros“ sistema, ir tam tikrą stabilumą.
Apie naftą ir degalus
– Kaip prognozuojate keisiantis naftos kainą kitais metais? Kokią įtaką tai padarys Lietuvos gyventojų perkamajai galiai, kelionėms, įvairios produkcijos kainoms?
N.Mačiulis: Vidutinė naftos kaina viršys 60 dolerių už barelį, o metų pabaigoje gali artėti prie 70 dolerių už barelį. Tai viena iš priežasčių, kodėl infliacija 2017 metais bus trigubai didesnė nei 2016 metais ir sieks apie 3 procentus. Infliacija pakaitins ir atpigęs euras – produkcija už importuojamus JAV dolerius taip pat bus brangesnė.
Ž.Mauricas: Įžengėme į šiokį tokį naftos kainų augimo cikliuką mažą. Neprognozuojame, kad augimas bus stiprus. Išleistas džinas iš butelio ir skalūnų naftos gamintojai tik ir laukia, kada kaina pakils, ir yra pasiruošę padidinti pasiūlą, tačiau šioks toks kilimas prognozuojamas. Tikimės apie 55 dolerių už barelį ribos. Degalai, tikėtina, nebepigs, netgi turėtų šiek tiek pabrangti. Turint omenyje, kad paslaugų kainos auga, ir gana žymiai auga, tai bendra infliacija sieks daugiau nei 2 proc. ir netgi gali priartėti prie 3 proc.
R.Grajauskas: Prognozuojame, kad kitąmet nafta vidutiniškai kainuos 51 EUR už barelį, o tai bus maždaug ketvirtadaliu daugiau nei šiemet. Galutinio vartojimo energetiniai produktai, mūsų skaičiavimais, kitąmet turėtų brangti kiek daugiau nei 4 proc.
Apie kainas
– Kokie prekių ir paslaugų pokyčiai bus stebimi kitais metais? Kas tam turės didžiausią įtaką?
N.Mačiulis: Kaip ir 2016 metais, kitais metais ir toliau sparčiai brangs paslaugos – jų kainos turėtų padidėti daugiau nei 5 procentais. Daugiausiai tam įtakos turi didėjantys atlyginimai. Brangstant beveik visoms pramoninėms žaliavoms, o taip pat ir grūdams bei pienui, matysime ir daugelio vartojimų prekių brangimą.
R.Grajauskas: Bendras kainų lygis turėtų augti 2,2 proc. Maisto kainos turėtų augti maždaug 2 proc., o paslaugų – 3,5 proc.
Ž.Mauricas: Turint omenyje, kad atlyginimai augs 6 proc., o infliacija išaugs iki 2-3 proc., tai perkamosios galios padidėjimas bus žymiai mažesnis, ir infliacija sukels papildomą iššūkį Vyriausybei, kaip užtikrinti, kad didžioji dalis gyventojų jaustų ekonominį pakilimą. Paslaugų sektoriaus kainų kilimas jau dabar „suvalgo“ ekonominį prieaugį, matome, koks kyla nepasitenkinimas.
Apie išorės grėsmes
– Kokie svarbiausi išorės faktoriai darys įtaką Lietuvos gyventojų gerovei? (Turiu omenyje užsienį – Brexit, Trumpą ir t.t.)
N.Mačiulis: Daugiausiai įtakos turės politiniai procesai Europoje – prezidento rinkimai Prancūzijoje, parlamento rinkimai Vokietijoje, Italijos vyriausybės stabilumas.
JAV prezidento veikla bus aktuali tik tuo atveju, jei ji bus kraštutinė – jei būtų imtasi riboti prekybinių santykių su Meksika ar Kinija. Tačiau tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Brexit tikrai nėra svarbiausias įvykis, galintis turėti įtakos Lietuvai. Nors bus įdomu stebėti, ar jis apskritai įvyks, ar spės britai pasitraukti dar šį dešimtmetį. Rusija, kaip visada, gali pasiūlyti daug siurprizų. Tačiau 2017 metai gali būti tie, kuomet siurprizai bus teigiami – sankcijos gali būti pamažu atšauktos, Rusijos ekonomika dėl brangstančios naftos augs sparčiau, galbūt atsiras daugiau galimybių prekybiniams santykiams vystyti.
R.Grajauskas: Žvelgiant į pasaulio ekonomiką, kitąmet matyčiau dvi pagrindines rizikas.
Pirmoji tai finansų sistemos krizė Kinijoje. Dar nei vienai kylančiai ekonomikai nėra pavykę išvengti burbulų susiformavimo ir jų sprogimo sukeltos finansų krizės. Kinijoje dar tokios krizės nėra turėjusi. Tačiau Kinija šiuo metu turi vieną iš labiausiai prasiskolinusių verslo sektorių pasaulyje, Kinijos valdžia slepia tikrą blogų paskolų mastą šalyje.
Tik laiko klausimas, kada Kinijoje kils krizė. Nėra atmestina, kad sistema gali pradėti sproginėti jau kitąmet.
Seną ekonomikos modelį, paremtą sparčia statybų ir infrastruktūros plėtra, pamažu keičiant į vartojimą orientuota ekonomiką, didelė dalis nuo seno modelio priklausančių ir stipriai prasiskolinusių įmonių negalės įgyvendinti visų savo finansinių įsipareigojimų. Tuomet sistema pradės sproginėti, o jos nepavyks stabilizuoti net ir Kinijos valdžiai, kurios turimi ištekliai nublanksta prieš milžinišką skolos kalną, kuris vien nefinansinių įmonių sektoriuje šiuo metu Kinijoje siekia beveik 20 trilijonų JAV dolerių. Todėl tik laiko klausimas, kada Kinijoje kils krizė. Nėra atmestina, kad sistema gali pradėti sproginėti jau kitąmet.
Kita rizika – tai galima pasitikėjimo krizė euro zonoje. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, galime turėti euroskeptiškus ir prieš eurą nusiteikusius lyderius Nyderlanduose, Italijoje, Prancūzijoje. Prasidėjus kalboms apie galimą šių šalių išstojimą iš euro zonos, staigiai šokteltų šių šalių skolinimosi kaina, ženkliai padidėtų jų didžiulės skolos aptarnavimo sąnaudos, o tai galėtų įsukti dar vieną suirutės euro zonoje etapą.
Ž.Mauricas: Manyčiau, kad Lietuvai yra svarbiausia Europos Sąjungos ateitis. Visų pirma „Brexit“ – tai tikrai nėra pasibaigusi istorija. Dabar yra atsipalaidavimo periodas, bet kai prasidės derybos kovo mėnesį, vėl gali atsinaujinti neapibrėžtumas, galime pamatyti panikos elementų.
Euro zona turi savo iššūkių – tai rinkimai Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijos bankai. Nepamirškime Graikijos – ten augimo nėra, skola yra milžiniška. Visko dar gali būti. Tų iššūkių yra, tačiau jie nebus kritiniai kitais metais – tol, kol JAV ekonomika judės į priekį.
Kalbant apie JAV ekonomiką, tai doleris dabar stiprėja, Donaldas Trumpas žada daug gerų dalykų, skatinti ekonomiką. Bet jis žadėjo ir daug nerimą keliančių dalykų – protekcionistine politika užsiimti. Jeigu pažadai, nepalankūs ekonomikos augimui, būtų pradėti įgyvendinti JAV, tai ir euro zonai būtų sunkiau. Be JAV kitų rinkų, kitų ekonomikų nelabai ir belieka.
Apie paskolų palūkanas
– Kaip kitąmet keisis paskolų palūkanos? Ar skolintis bus vis dar taip pat pigu? Kada prognozuojate pigių paskolų laikotarpio pabaigą?
N.Mačiulis: Euribor šiek tiek pradės didėti, bet vis dar išliks neigiamas. ECB bazines palūkanas pradės didinti anksčiausiai po dviejų metų, taigi gyventojai ir įmonės dar gali pasidžiaugti itin pigių pinigų era.
R.Grajauskas: ECB paskelbus apie kiekybinio skatinimo programos pratęsimą, lieka mažai abejonės dėl to, kad bazinė palūkanų norma kitąmet euro zonoje išsilaikys 0 proc., dėl to EURIBOR palūkanos turėtų ir toliau išlikti neigiamoje teritorijoje. Kitaip tariant, didelių palūkanų pokyčių kitąmet nereikėtų tikėtis. Realiausia, kad palūkanos euro zonoje būtų keliamos tik 2019 m.
Ž.Mauricas: Kitais metais dar tęsis pigių paskolų laikotarpis. Galbūt ne tik kitais, bet ir 2018 metais. Reikėtų ir valstybei pasinaudoti tokia galimybe ir pasiskolinti avansu. Aš nesuprantu logikos, kodėl gerai yra skolintis, kai palūkanos yra 6 proc., o dabar baiminamasi skolintis, kai palūkanos yra arti nulio. Manau, kad reikėtų daugiau drąsos. Turime tuos pinigus kur panaudoti. Turime emigracijos iššūkius, reikia daryti socialines reformas. Skolintis tokiems darbams būtų pateisinama.
Apie NT kainas
– Kaip kitais metais keisis nekilnojamojo turto kainos? Kada numatomas kainų mažėjimas? Ar jos nesipučia pernelyg sparčiai?
N.Mačiulis: 2017 metais kainos turėtų didėti nuosaikiau, dviženklio augimo nebebus. Labiausiai tikėtina, kad butų kainos Vilniuje augs panašiu tempu kaip ir atlyginimai – 5-6 procentus. Kainų mažėjimui prielaidų kol kas nėra – bent jau tol kol palūkanos išlieka itin žemos.
R.Grajauskas: Augant gyventojų pajamoms, toliau augs ir nekilnojamojo turto kainos. Šiemet augimas nežymiai viršijo 4 proc., o tai yra mažiau nei augo gyventojų pajamos. Todėl apie burbulą kalbėti tikrai gerokai per anksti. Šiandien kainos vis dar yra maždaug 2006-2007 m. lygyje, nepaisant nuo to laiko daugiau nei pusantro karto išaugusių gyventojų pajamų. Tikėtina, kad kitąmet nekilnojamojo turto kainos augs šiek tiek greičiau nei šiemet, maždaug 5 proc.
Ž.Mauricas: Manyčiau, kad kainos idealiu atveju turėtų augti panašiai, kaip kitų prekių ir paslaugų kainos. Taigi, jeigu prognozuojame infliaciją apie 2-3 proc., tai toks sveikas būtų ir NT kainų augimas. Yra tam tikrų skirtumų – tikėtina, kad Vilniuje kainų augimas bus didesnis, prognozuojame apie 5 proc. kainų augimą. Nuosaikus augimas nėra žalingas nei pirkėjams, nei pardavėjams. Netgi linkėčiau, kad šioks toks augimas būtų, bet nebūtų pernelyg spartus.
Apie emigrantų perlaidas
– Kaip keisis emigrantų perlaidos kitais metais – persiųs daugiau, mažiau? Kokią tai įtaką turės šalies gyventojų perkamajai galiai?
N.Mačiulis: Perlaidos pastaruosius dvejus metus atslūgo ir turėtų išlikti panašiame lygyje – sieks apie milijardą eurų, arba apie 3 proc. BVP. Daug svarbesnę įtaką Lietuvos trumpalaikėms ir ypač ilgalaikėms perspektyvoms turės ne perlaidų pokyčiai, o emigracijos tendencijos. Emigrantų skaičius pernai ir 2016 metais išaugo, kol kas nematyti mažėjimo ženklų. Nerimauti jau padeda net ir optimistai.
R.Grajauskas: Kitąmet greičiausiai matysime tokią pačią tendenciją kaip ir šiemet – tai yra toliau besitraukiančius emigrantų perlaidų srautus. Tą pirmiausiai lems kritęs svaro kursas, o kartu ir mažesnė perlaidų iš Jungtinės Karalystės, pagrindinio perlaidų šaltinio, nominali vertė. Vis tik emigracijos srautams nemažėjant, perlaidų susitraukimas nebus labai didelis ir sieks maždaug 3 proc., lyginant su 2016 m.
Ž.Mauricas: Dabar matome ilgalaikę tendenciją perlaidų mažėjimo. Tyrimai rodo, kad didesnė dalis lietuvių emigrantų yra ilgalaikiai emigrantai, jie, pagyvenę 4-5 metus, nebepuoselėja vilčių grįžti į Lietuvą, ir nebesiunčia perlaidų – jie arba pasiima šeimą pas save, arba ryšiai silpsta. Dingsta ir noras. Aš ir pats, kai buvau emigravęs, pradžioje labai norėjau siųsti tuos pinigus, parodyti, koks aš šaunus, kaip aš uždirbu, vėliau tas praeina.
Labai daug žmonių išvyksta studijuoti į užsienį, ypatingai į Jungtinę Karalystę, ir ten mes matome atvirkščią srautą – perlaidos iš Lietuvos keliauja į Jungtinę Karalystę. Tai yra nerimą keliantis dalykas – britai užsidirba iš aukštojo mokslo paslaugų eksporto, o mes už jas susimokame. Tai ya akmuo į mūsų daržą – mes neturime adekvačios švietimo sistemos, kad tie pinigai liktų Lietuvoje.
Apie nelygybę
- Kaip keisis atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje? Kaip keisis pajamų atotrūkis Lietuvoje?
N.Mačiulis: Moterų atlyginimai turėtų augti daugiau nei vyrų. Turėtų, bet kaip bus – nežinau.
Dėl mažėjančio nedarbo, didinamo NPD bei senatvės pensijų pajamų nelygybė turėtų mažėti.
R.Grajauskas: Dėl keliamo NPD nelygybė turėtų nežymiai sumažėti. Bet kitąmet vis tiek išliksime viena iš „pirmaujančių“ valstybių Europoje pagal nelygybės mastą.
Ž.Mauricas: Norai yra, bet siūlomos priemonės nėra tinkamos. Labiausiai pajamų nelygybę sprendžia socialinio saugumo jausmas. Reikėtų užtikrinti adekvačias nedarbo draudimo, sveikatos išmokas. Aišku, reikia pritraukti investicijas, ypatingai į regionus.
Lietuva yra unikali tuo, kad čia dirba daugiau moterų nei vyrų. Paslaugų sektoriuje dominuoja moterys. Apskritai manau, kad čia yra daugiau vyresnės kartos iššūkiai. Dabar apskritai nemanau, kad tai yra problema Lietuvoje. Bet ir nereikia, kad būtų lygiai. Priklauso nuo darbo specifikos – vyrai renkasi kitokius darbus, yra kažkiek lankstesni natūraliai, nes, pavyzdžiui, moteris turi išeiti motinystės atostogų. Už tą patį darbą turi būti atlyginama vienodai, tačiau statistiškai lyginti nėra tikslu.
