LRT.lt primena, kad premjeras Algirdas Butkevičius, kalbėdamas pirmadienį portalui delfi.lt, didžiausia problema mokesčių politikos srityje pavadino tai, jog „per viešuosius finansus perskirstome mažiausiai bendrojo vidaus produkto (BVP) netgi lyginant su Baltijos šalimis.“
Tuo metu ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis atkreipia dėmesį į tai, kad skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos šiuo atžvilgiu nėra didelis ir būtina tiesiog geriau rinkti mokesčius. Tam, jo žodžiais, reikia reformuoti sudėtingą mokesčių sistemą, padaryti ją lengviau administruojamą.
Su tuo sutinka ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda: jo nuomone, mokesčių administravimas Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, atsilieka ir, net turėdami panašius gyventojų pajamų, pelno ar pridėtinės vertės mokesčių (PVM) tarifus mes vis dėlto surenkame mažiau mokesčių nei mūsų kaimynai.
Pagrindinis receptas, pasak ekonomistų, – pažaboti šešėlinę ekonomiką ir mėginti surinkti tai, kas valstybei legaliai priklauso.
„Kitaip nei spragomis mokesčių surinkime paaiškinti tai būtų gana sudėtinga. Kadangi pajamų ir BVP santykis menkas, tai natūralu, kad ir išlaidų ir BVP santykis taip pat yra nedidelis. Nes jei norėtume finansuoti įvairias socialines ar kitokias programas neuždirbtais pinigais, tai reikėtų dar labiau lįsti į skolinimosi kišenę. Manau, kad šiuo metu tai yra tikrai nepriimtinas kelias“, – svarsto G. Nausėda.
Pagrindinis receptas, pasak ekonomistų, – pažaboti šešėlinę ekonomiką ir mėginti surinkti tai, kas valstybei legaliai priklauso.
R. Rudzkio manymu, Lietuvai reikėtų eiti skandinavų keliu – siekti surinkti kuo daugiau mokesčių ir kartu gerinti viešojo sektoriaus paslaugas. Jei jos teikiamos žemos kokybės ir sektorius neefektyvus, tai esą noras gyventojams ir verslui mokėti mokesčius smarkiai sumažėja. „Kodėl Skandinavijoje verslas nepurkštauja, kad moka didelius mokesčius? Jis gauna labai kokybiškas paslaugas“, – pažymi ekonomikos analitikas.
Premjeras A. Butkevičius interviu naujienų portalui delfi.lt kalbėjo apie būtinybę susirūpinti dėl smarkiai apmokestinamų darbo pajamų. „Manau, pagrindinis šios darbo grupės tikslas – atlikti išsamią analizę, pažiūrėti pajamų struktūrą bei pateikti pasiūlymus, kaip nemažinant perskirstomosios dalies per viešuosius finansus būtų galima sumažinti darbo pajamų apmokestinimą“, – sakė A. Butkevičius.
Savo ruožtu G. Nausėda kelia klausimą: kaip reikėtų kompensuoti netektį dėl mažesnio darbo apmokestinimo? „Juk stebuklų nebūna.“
„Jei mažinsime darbo mokesčių naštą, iš darbo mokesčių surinksime mažiau. Ne taip svarbu, ar gaus mažiau „Sodra“, ar valstybės biudžetas, bet bendras mokesčių ir įnašų surinkimas sumažės. Norint išlaikyti tą patį pajamų lygį, teks ieškoti kompensacijų kitose srityse, galbūt – nekilnojamojo turto, kuris, kad ir kaip vartysi, niekaip pagal savo reikšmę negalės padengti tos skylės, kuri atsirastų, arba keičiant PVM tarifą. Bet, atrodo, politikai apie tai nešneka: atvirkščiai – jie kalba apie dar daugiau PVM lengvatų“, – LRT.lt sako G. Nausėda.
Anot R. Rudzkio, Lietuvoje yra blogas įprotis nagrinėti tik kurį nors vieną mokesčių rodiklį. Esą reikėtų svarstyti apie visą mokesčių sistemą – iš pradžių patvirtinti ekonomikos ir socialinės ekonominės politikos gaires, po to su jomis suderinti mokesčių sistemos principus ir, galiausiai, svarstyti atskirus mokesčius. „Nes mokesčiai – tik įrankis siekti tam tikrų tikslų. Dabar, kai iš mūsų šalies žmonės bėga, pagrindinis uždavinys yra kaip galima greičiau pakelti bendrą gyvenimo lygį“, – tvirtina R. Rudzkis.
