Nerimo varpai sunkumų patiriančioje Pietų Amerikos valstybėje ėmė skambėti po to, kai visos trys pagrindinės reitingų agentūros – „Standard and Poor's“, „Fitch“ ir „Moody's“ – sumažino Venesuelos skolinimosi reitingus.
Agentūros mano, kad yra „labai tikėtina“, jog Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narė vėluos grąžinti skolas po to, kai šalies prezidentas Nicolasas Maduro prieš savaitę paragino refinansuoti ir restruktūrizuoti šalies skolas, o Venesuelos valstybinė naftos kompanija PDVSA vėluodama supirko obligacijų už 1,1 mlrd. JAV dolerių.
Jeigu Venesuela paskelbs apie savo nemokumą, tai bus didžiausias istorijoje valstybės nemokumo atvejis ir šiuo atžvilgiu Venesuela pralenks Argentiną, kuri apie savo nemokumą paskelbė būdama privatiems kreditoriams skolinga 100 mlrd. JAV dolerių.
Iki šiol Karakasui pavykdavo vykdyti skolų mokėjimo įsipareigojimus laiku, net ir smukus naftos kainoms bei gerokai sulėtėjus ūkio plėtrai bei šalyje infliacijai augant kosminiu greičiu.
Šiuo metu bendra Venesuelos ir valstybinės naftos kompanijos PDVSA skola siekia apie 150 mlrd. JAV dolerių.
Nieko nestebina
Kaip ten bebūtų, rinkos, rodos, ne itin sunerimusios dėl Venesuelos nemokumo perspektyvos, nes link to buvo einama kelerius metus.
„Tai buvo toks akivaizdus lėtas blogėjimas, kad daugelis žmonių rinkoje jau seniai manė, kad kažkada Venesuela pasieks nemokumo tašką“, – sakė „Fitch“ atstovas Tony Stringeris.
Labai svarbu nepamiršti, kad Venesuelos problemos daugiausia yra „namų gamybos“ ir jas sukėlė „prastas prezidento N.Maduro ekonominis valdymas“, pridūrė Venesuelos ekonomistas Orlando Ochoa.
„Kitų šalių užsikrėtimo rizikos nėra“, – pabrėžė jis.
Kaimyninės šalys, kaip Kolumbija jau prisitaikė prie mažėjančios eksporto į Venesuelą, kuri jau kelerius metus mažina importo apimtis, kad galėtų išmokėti skolas.
Tam pritaria ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praėjusį mėnesį pareiškęs, kad krizės Venesueloje poveikis kitoms šalims turėtų būti „minimalus“.
Iki šiol Karakasui pavykdavo vykdyti skolų mokėjimo įsipareigojimus laiku, net ir smukus naftos kainoms bei gerokai sulėtėjus ūkio plėtrai bei šalyje infliacijai augant kosminiu greičiu.
„Tačiau praėjusią savaitę N.Maduro pripažino, kad nebegalės to daryti“, – sakė O.Ochoa.
Kinijos ir Rusijos svarba
Padėtį Venesuelai dar labiau komplikavo rugpjūtį JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įvesti Karakasui sankcijas ir neleisti investuotojams pirkti Venesuelos vyriausybės ar valstybinės naftos kompanijos platinamų obligacijų.
Todėl dabar daugiausia vilčių Venesuela deda į Rusiją ir Kiniją, kurios yra dvi didžiausios šalies prekybos partnerės. Beje, jos yra ir didžiausios jos kreditorės.
Rusija jau davė suprasti, kad yra linkusi restruktūrizuoti Venesuelos skolą, tačiau konkrečių skaičių dar neminėjo.
„Tai veikiausiai bus sudėtingiausias pasaulyje nemokumo atvejis, kuris turės mažiausią pasaulinį poveikį“, – konstatuoja „Saxo Banque“ ekonomistas Christopheris Dembikas.
