Lietuvius galima juokais vadinti litų kolekcininkais, nes dar liko neiškeista 440 milijonų litų – eurais tai būtų 128 mln. Į Lietuvos banko padalinius Kaune ir Vilniuje kasdien ateina dešimtys norinčiųjų atsisveikinti su litais.
Vasarą „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad beveik pusė lietuvių nėra patenkinti euru. Pasigirdo ir politikų siūlymų rengti referendumą dėl nacionalinės valiutos sugrąžinimo. Ekonomistų teigimu, tokiam nusiteikimui daugiausia įtakos turi kainų kilimas, kurio kaltininku daugelis laiko eurą.
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė sako, kad kainų kilimo su euro įvedimu gretinti negalima – esą besivejančiose ekonomikose infliacija yra natūralus dalykas. Ji atkreipia dėmesį į daugeliui nematomą euro naudą – investicijas, atpigusį skolinimąsi.
„Infliacija ir kainų kilimas daugeliu atžvilgiu tikrai yra ne dėl euro įvedimo. Kainos kyla dėl tokių rinkos dalykų kaip didėjantys darbo kaštai, kurie, natūralu, ilgainiui turi kilstelėti kainas, nes verslui pasidarys nebeefektyvu apskritai veikti.
Taip pat tendencijos tarptautinėse maisto žaliavų, naftos rinkose galutinę produktų kainą veikia labai stipriai. Mes importuojame labai nemažą dalį žaliavų ir produktų, todėl natūralu, kad tarptautinės tendencijos vienareikšmiškai paveikė ir mus, kaip ir visus likusius pasaulio žaidėjus“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Mes importuojame labai nemažą dalį žaliavų ir produktų, todėl natūralu, kad tarptautinės tendencijos vienareikšmiškai paveikė ir mus, kaip ir visus likusius pasaulio žaidėjus, – aiškina „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Banko analitikė pastebi, kad vien kalbos rengti referendumą dėl lito sugrąžinimo kenkia šalies įvaizdžiui tarp investuotojų. Pavyzdžių šalių, kurios grįžo prie nacionalinės valiutos, ekonomistė sako nežinanti.
Lietuvos bankui vadovavęs įvedant litą ir vėliau „lito tėvu“ vadintas Romualdas Visokavičius teigia, kad pasitraukus iš euro zonos kiltų suirutė, jos pasekmes pajustų visi. Jis sako, kad žmonių ilgesį litui numalšintų kylantis žmonių pragyvenimo lygis, atlyginimai, didesnė parama smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Žinome, kad lenkai, danai, švedai turi savo valiutą, bet jų ekonomikos didelės, sutvarkytos, jiems bepigu konkuruoti su savo valiuta, tarp kitų valiutų. Mes – mažiukai, mūsų valstybė maža, todėl esame euro zonoje ir viskas su tuo gerai“, – mano buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Romualdas Visokavičius.
Panašių populistinių siūlymų susigrąžinti senąją nacionalinę valiutą būta ne vienoje Europos valstybėje, tarp jų – Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.