„2009 metais Lietuvos ekonomika krito labiausiai – 15 proc. Todėl ir jos atsitiesimas buvo lengvesnis, – 15min.lt sakė ekonomistas Romas Lazutka. – Taigi joks stebuklas neįvyko.“
Ekspertas pažymėjo, kad galėjo būti ir blogiau – šalies ekonomika galėjo visai neaugti. Todėl džiaugtis pagrindo yra. Vis dėlto sureikšminti šio augimo nereikėtų, mat paėmus ilgesnį laikotarpį, tarkime, nuo 2008 iki 2011 metų, akivaizdu, kad buvo didelis ekonomikos kritimas, o dabar – spartesnis nei kitose ES šalyse jos atsigavimas.
„Nereikėtų daryti didelių išvadų iš vienerių metų rezultatų kai ekonomikos svyravimai yra tokie dideli“, – akcentavo R.Lazutka.
Ekonomikos sunkmečio našta buvo užkrauta ant žmonių pečių vardan to, kad būtų suvaldyti valstybės finansai.
Atsigavimas – gyventojų sąskaita
Paklaustas ar šiandien jau galima įvertinti priemones, kurių Vyriausybė ėmėsi prieš keletą metų šalies ekonomikai suvaldyti, ekspertas atkreipė dėmesį, kad būtina atskirti ekonomiką nuo valstybės finansų. „Valstybės finansai buvo suvaldyti, už tai Vyriausybei galime rašyti pliusą, – sakė R.Lazutka. – Tačiau taip pat negalime pamiršti kieno sąskaita šie finansai buvo suvaldyti ir kad tai buvo padaryta labai skaudžiai.“
Lietuvai pavyko išvengti skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – tai padaryta sumažinus išlaidas ir valstybės deficitą. „Tačiau tai neigiamai atsiliepė gyventojų gerovei. Ypač tai pajuto pensininkai, bedarbiai, – kalbėjo R.Lazutka. – Daugelyje šalių per krizę buvo palengvintos bedarbio pašalpos gavimo sąlygos, nes žmonėms reikėjo kažkaip išsilaikyti. Lietuvoje buvo padaryta priešingai. Taigi ekonomikos sunkmečio našta buvo užkrauta ant žmonių pečių vardan to, kad būtų suvaldyti valstybės finansai. Negalime sakyti, kad nereikėjo jų suvaldyti, tačiau taip pat negalime teigti, kad tai kažkoks ypatingas Vyriausybės nuopelnas.“
Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad daugybėje kitų šalių ekonomikos sunkmečiu valdžios prioritetu tampa žmonių užimtumas ir rūpestis, kad kuo mažiau piliečių netektų darbų. „Tuo tarpu mūsų valdžios prioritetas buvo valstybės finansai, mąstant, kad blogiausia situacija būtų jei tie finansai žlugtų ir Lietuvai niekas nebeskolintų, – kalbėjo R.Lazutka. – Tačiau tokios galimybės nebuvo, nes TVF tokioje situacijoje būtų davęs paskolą. Todėl ta baimė buvo kiek perdėta.“
Ekonomika pati neatsigaus
Lietuvoje paplitęs požiūris, kad ekonomika pati atsigaus jei tik bus suvaldyti finansai. „Siekiama vykdyti tokią fiskalinę politiką, kad biudžetas būtų su kaip įmanoma mažesniu deficitu, įsivaizduojant, kad visa kita yra antraeiliai dalykai. Tačiau žmonėms ir pačiai ekonomikai tai nėra antraeiliai dalykai, – kalbėjo ekonomikos specialistas. – Tarkime, nedarbas šiuo metu didelis ir jis ne taip greitai mažės. Tai reiškia, kad dalis žmonių yra išstumiama iš šalies ir ilgalaikei ekonominei raidai tai turės neigiamas pasekmes.“
Pasak R.Lazutkos, kitos valstybės taip nemano ir vykdo aktyvią ekonominę politiką įvairiose srityse ir pirmiausiai – užimtumo skatinime.
„Tuo tarpu Lietuvoje manoma, kad jei bus suvaldytas biudžeto deficito augimas, ekonomika atsigaus savaime. Tuo pačiu taip pat pripažįstama, kad ekonomika labai priklauso ir nuo išorės veiksnių – užsienio rinkų ir to, kas ten vyksta. Taip Vyriausybė lyg ir nusiplauna rankas, sakydama: „Mes padarėme, ką galėjome – nukarpėme išlaidas, mokesčių nedidinome, o visa kita turėtų susitvarkyti savaime“, – kalbėjo R.Lazutka.
