Dabartinėmis sąlygomis nei Europos Sąjungai, nei Rusijai neapsimoka pradėti plataus masto prekybinio karo, kadangi abi pusės patirtų skaudų pralaimėjimą.
Šiuo metu nėra pagrindo spekuliuoti abipusių Europos Sąjungos ir Rusijos prekybinių sankcijų klausimu, kadangi jas kol kas įmanoma vertinti tik tariamąja nuosaka, sakoma naujausiame SEB banko analitikų leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, viešoji erdvė mirga įvairiausiais Rusijos-Ukrainos konflikto pasekmių mūsų šalies ekonomikai vertinimais, tačiau visi jie pagrįsti ne realiomis, o hipotetinėmis prielaidomis. „Dabartinėmis sąlygomis nei Europos Sąjungai, nei Rusijai neapsimoka pradėti plataus masto prekybinio karo, kadangi abi pusės patirtų skaudų pralaimėjimą. Tokie veiksmai tikėtini tik tuo atveju, jeigu ES arsenale nebeliktų jokių kitų svertų Rusijos politikai Ukrainos atžvilgiu paveikti“, – sakė G.Nausėda.
Pasak analitiko, primygtinis pesimistiškiausių scenarijų brukimas visuomenei neigiamai atsilieptų vartotojų ir investuotojų elgesiui bei stabdytų vidaus rinkos atsigavimą. Iš mažmeninės prekybos sektoriaus jau pasiekia informacija, kad kai kurie žmonės intensyviau perka negendančius maisto produktus ir kaupia jų atsargas, tikėdamiesi blogiausio. Vis dėlto tik trumparegis verslininkas džiaugtųsi tokiais vartojimo pokyčiais, kadangi euforišką keleto produktų paklausą lydi ne pirmojo būtinumo produktų prekybos nuosmukis, stengiamasi taupyti grynaisiais eurais ar JAV doleriais, įsigyti aukso ir pan. Verslininkai susilaiko nuo investicijų, atsižvelgdami į rinkos neapibrėžtumą ar net būgštaudami, kad gamybos pajėgumams gali iškilti pavojus.
Nuo Rusijos rinkos mūsų verslą atbaido ne tiek politikų sprendimai, kiek recesijos link sparčiai besiirianti tenykštė ekonomika ir maždaug penktadaliu nuvertėjęs Rusijos rublis.
„Šiandien realybė yra tokia, kad nuo Rusijos rinkos mūsų verslą atbaido ne tiek politikų sprendimai, kiek recesijos link sparčiai besiirianti tenykštė ekonomika ir maždaug penktadaliu nuvertėjęs Rusijos rublis“, – teigė G. Nausėda. Jeigu rublis euro ir dolerio krepšelio atžvilgiu atpigtų dar 10-15 proc., plati rinka rytuose užsidarytų ne dėl kažkokių fizinių suvaržymų, o ekonomiškai. G.Nausėdos nuomone, matydami tirpstančias pelno maržas ir vertindami miglotą prekybos su Rusiją perspektyvą, eksportuojantys verslininkai jau dabar yra priversti kurti atsarginius verslo planus ir diversifikuoti pardavimo rinkas.
SEB banko analitikai sumažino prognozuojamos 2014 m. ir 2015 m. infliacijos rodiklius iki atitinkamai 0,8 proc. ir 1,2 proc. Be to, nebesitikima tokios nedarbo lygio mažėjimo spartos kaip anksčiau – vidutinio nedarbo lygio šiais metais prognozė padidinta nuo 10 proc. iki 10,5 proc., kitąmet – nuo 8,5 proc. iki 9,5 proc. Pasak analitikų, nedarbas Lietuvoje artėja prie vadinamojo natūralaus lygio, kuris dėl pasaulinės finansų krizės ir emigracijos pasekmių yra aukštesnis nei prieš keletą metų.
