„Manau, kad nepaisant visko, nepaisant jokių „bet“, Lietuva yra ir neblogai pasirengusi, ir gana toli nuėjusi šitame procese, todėl šį projektą įgyvendinti yra verta“, – BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, verslo planas rodo, kiek daug yra padaryta ir kiek daug žingsnių yra nueita šitame projekte.
„Žinoma, yra rizika, kad per tuos dešimt metų kažkas bus pastatyta, gali technologiškai ir ekonomiškai pasikeisti. Bet manau, kad bendra tendencija rinkoje yra tokia, kad tiek rytuose, tiek vakaruose dešimties metų perspektyvoje yra numatomas tam tikras elektros generavimo pajėgumų deficitas. Ir šia prasme Lietuvai Visagino AE teiktų ne tik geopolitinę, bet net ir ekonominę naudą, kadangi branduolinė energija lieka vienas iš pigesnių generavimo šaltinių“, – sakė SEB prezidento patarėjas.
G.Nausėdos vertinimu, pirmuosius 18 metų papildomai nemažą kainos dalį reikės sumokėti kaip skolos aptarnavimo kaštus.
„Bet prisiminkime, kad elektrinė yra statoma ne 18-ai metų, o 60-iai metų, tai gi, per visą laikotarpį aš manau, kad turėtų būti pasiektas ir tam tikras ekonominis rezultatas“, – sakė jis.
Jis teigė tikintis, kad projekto finansavimo klausimai bus išspręsti.
„Manau, kad kartu su partneriais, kartu su strateginiu investuotoju, kuris taip pat prisiima tam tikrą ekonominės rizikos dalį, visgi tai yra įmanoma padaryti ir kas be ko, atsižvelgiant į tai, kiek per vienerius metus mes sumokame už elektros energijos importą, kiek sumokame už gamtines dujas, kurios po tio vėl yra naudojamos elektros generavimui. Tai šitos sumos tikrai yra įspūdingos ir manau, kad šitos investicijos, kurias mes skirsime Visagino AE, bus nepalyginti mažesnės, negu pavyzdžiui 10 metų išlaidos, patiriamos įsigijimui ir importui tiek elektros energijos, tiek gamtinių dujų“, – sakė G.Nausėda.
