Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonomistas: infliacija kitąmet mažės lėčiau nei manyta

Metinės infliacijos pikas jau pasiektas rugsėjį ir kitąmet infliacija Lietuvoje mažės, bet ne taip sparčiai, kaip prognozuota anksčiau, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

SEB prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 19 proc., tuo metu 2023 metais ji turėtų sumažėti iki 9 proc. Rugpjūtį prognozuota, kad infliacija bus atitinkamai 17,9 ir 6,2 procento.

„Infliacijos prognozę esame padidinę iki 9 proc. kitąmet, bet išlaikome savo nuomonę, kad metinės infliacijos pikas jau pasiektas rugsėjį, lyginant su tuo, ko tikėjomės rugpjūtį, tik skaičiai skiriasi, nes spalį ir rugsėjį infliacija buvo didesnė nei galvojome. Bet kryptis daugmaž atitiko ir manome, kad metinė infliacija ims mažėti“, – SEB prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.

T.Povilausko teigimu, metinė infliacija iki kitų metų liepos vis dar viršys 10 proc., bet paskui staigia sumažės.

„Vis labiau suprantame, kad tas metinės infliacijos mažėjimas nebus toks spartus, kaip anksčiau galvojome. Bazinė infliacija Lietuvoje piko dar nepasiekė ir artimiausius mėnesius ji didės ir turbūt tik kitų metų pirmą ketvirtį pasieks savo piką. Bet visa infliacija, manom, kad kitais metais iki pirmo pusmečio pabaigos bus dar virš 10 proc., bet paskui staigia nusileis“, – pridūrė jis.

Anot T.Povilausko, infliacijai išlaikant dabartinį tempą maistas, energetikos ištekliai turėtų brangti panašiu tempu: „Galvojame, kad infliacija kitąmet sumažės, bet ne taip sparčiai, kaip galvojome anksčiau“.

Teigiama, jog vienas iš veiksnių, kuris darys neigiamos įtakos infliacijai ir Lietuvoje, ir visoje Europoje, bus mažesnės ekonomikos apsukos, kai namų ūkių vartojimas ims mažėti, todėl mažės ir prekių paklausa.

SEB teigimu, jau dabar matoma geresnė tiekimo grandinių padėtis, o kad infliacija kitąmet sparčiai mažėtų, reikia ne tik pigesnės elektros ir gamtinių dujų, bet ir bent jau nebrangsiančios naftos ir degalų.

Pasak T.Povilausko, Lietuvoje didesnę nei kitose Europos Sąjungos šalyse infliaciją lemia tai, kad gyventojų pajamos per pastaruosius penkerius metus augo pakankamai sparčiai ir tai leido išaugusius tiek energetikos išteklių, tiek žemės ūkio produktų kaštus greitai permesti į galutinę kainą.

„Ar esi gamintojas, ar perdirbėjas, logistas ar mažmenininkas, visi gražiai perkėlė sąnaudas ir norimą pelningumą į galutinę kainą“, – sakė T.Povilauskas.

„Bet vėlgi, gali perkelti daug, kol pirkėjas yra mokus. Jei buvo perkelta ir ekonomika auga, vadinasi, pirkėjas vis dar yra mokus“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos