Jis įvardijo 4 priežastis, kurios, jo nuomone, lemia pensininkų mažas gaunamas pajamas.
„Pirmoji priežastis galėtų būti ta, kad Lietuva per biudžetą pensijoms perskirsto mažiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis (6,7 proc. nuo BVP, kai 7,5 proc. EBPO vidurkis)“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo ekonomistas.
Portalui LRT.lt jis teigė, kad Lietuvos biudžetas, palyginus su bendruoju vidaus produktu, yra vienas mažiausių, tad ir galimybių perskirstyti socialinei apsaugai yra mažiau.
„Žinoma, tai yra ir prioritetų klausimas. Lietuvos biudžetas ilgą laiką buvo ir tebėra orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų. Prioritetas buvo didinti finansavimą kitoms sritims, o ne socialinei apsaugai. Socialinei apsaugai Lietuva visoje Europos Sąjungoje išleidžia bene mažiausiai“, – portalui LRT.lt sakė Ž.Mauricas.
Pasiteiravus, ar vertėtų šiai sričiai skirti daugiau valstybės resursų, ekonomistas mano, kad dėl senėjančios visuomenės tai būtų per didelė našta šalies biudžetui.
Anot jo, svarbiau yra atkreipti dėmesį į antrąją problemą, kad dėl per mažo stažo dalis gauna labai mažas pensijas.
„Pensinio amžiaus žmonių pajamų nelygybė – pati didžiausia visoje euro zonoje. Labiausia todėl, kad itin didelė dalis žmonių, ypač moterų, gauna labai menkas pensijas dėl nepakankamo stažo, kuris, dažnu atveju, nesusikaupė dėl vaikų auginimo“, – sako ekonomistas.
„Sodrai“ reikėtų spręsti mažiausių pensijų klausimą galimai skiriant lėšas iš valstybės biudžeto kaip bazinę pensiją. Tokiu atveju, pats perskirstymas padidėtų. Nėra normalu, kad kas antra pensininkė moteris gyvena žemiau skurdo ribos“, – portalui LRT.lt komentavo Ž.Mauricas.
Tuo metu „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis pastebi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais jau padidino įmokas mažiausias pensijas gaunantiems.
„Ministerija skyrė priedą, kuris turėtų pakelti mažiausias pensijas iki beveik skurdo ribos – 238 eurų“, – sako S.Jarmalis ir priduria, kad yra nemažai atvejų, kada žmogus dėl nepilno stažo gauna mažas įmokas, tačiau yra ir tokių situacijų, kada sukaupę pilną stažą taip pat negali džiaugtis didelėmis pensijomis.
Sovietinis palikimas padarė savo įtaką
Trečioji priežastis, kurią įvardina Ž.Mauricas – lietuviai turi mažai alternatyvių pajamų. Pavyzdžiui, mažiau per biudžetą pensijoms perskirsto Šveicarija, Olandija, Islandija, Švedija, Australija, Naujoji Zelandija ir kitos šalys, tačiau šių šalių pensininkai yra sukaupę pakankamai santaupų, tad jie nėra priklausomi vien nuo valdžios atstovų malonės.
Ž.Mauricas teigia, kad taupymo šalyje trūksta dėl sovietinio palikimo.
Vis dėlto, ekonomistas pažymi, kad visų Baltijos šalių valstybingumo startas buvo panašus, tačiau estai yra daug labiau pasistūmėję į priekį pinigų senatvei kaupime.
„Galima daryti prielaidą, kad Estijoje skurstančiųjų pensininkų skaičius šalyje mažės sparčiau nei Lietuvoje. Ir ne dėl didesnio valstybės perskirstymo, o dėl to, kad vis daugiau pensininkų gaus papildomą pensiją iš sukauptų pinigų antroje bei trečioje pakopoje“, – portalui LRT.lt sakė Ž.Mauricas ir pridūrė, kad vyresnio amžiaus lietuviai nėra linkę kaupimui naudoti alternatyviu būdų, tokių kaip nekilnojamo turto nuoma ar kitų.
Tuo metu S.Jarmalis pastebi, kad ateityje demografinė padėtis kels papildomus iššūkius valstybei, o neturintys alternatyviųjų pajamų gali atsidurti nepavydėtinoje padėtyje.
„Dirbančiųjų skaičius, palyginus su pensininkų skaičiumi, mažės. Demografiniai iššūkiai palies ir pensijas, todėl pensijų kaupimo reforma yra skirta atsverti tą skirtumą. Neneigiame, kad valstybė bus mažiau pajėgi mokėti adekvačias socialinio draudimo išmokas“, – valstybės mažėjantį vaidmenį užtikrinti senatvės pesnijas komentavo „Sodros“ atstovas S.Jarmalis.
Per mažas pensininkų įsitraukimas į darbo rinką kelia problemų
Ž.Mauricas išskiria ir ketvirtąją priežastį, kodėl pensinio amžiau žmonės skursta.
„Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės nėra įsitraukę į darbo rinką. Mažiau nei 10 proc. pensinio amžiaus žmonių dirba. Tai yra labai žemas rodiklis. Skandinavijoje dirba ketvirtadalis visų pensininkų. Tai sumažina spaudimą „Sodrai“, – portalui LRT.lt sako Ž.Mauricas
Ekonomisto pasiteiravus, kodėl Skandinavijoje santykinis dirbančių pensininkų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje, Ž.Mauricas atsakė, kad tai lemia požiūris į pensininkus.
„Pensininkai Lietuvoje mažiau dirba dėl kultūrinių aspektų. Tai pat Skandinavijoje yra geresnė vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, ten vyrauja ir kiek kitoks ekonominis modelis nei Lietuvoje. Užimtumas Skandinavijoje yra didžiulis“, – pensininkų skurdo priežastis vardino ekonomistas ir pridūrė, kad Lietuvoje apskritai socialiai jautrių grupių įsitraukimas į darbo rinką yra per mažas.
Tuo metu S.Jarmalis su tokia nuomone iš dalies nesutinka ir sako, kad Lietuvoje pensininkai linkę dirbti.
„Nors Lietuvoje būtinas stažas yra apie 32 metai (bus didinamas iki 35), žmonių, kurie išeina į pensiją, stažo vidurkis siekia 39 metus. Žmonės Lietuvoje dirba ilgai“, – sako S.Jarmalis ir priduria, kad 40 proc. pirmus dvejus metus į pensiją išėjusių žmonių vis dar dirba.
„Jų (pensininkų – LRT.lt) pajamos yra mažesnės, darbai yra mažiau kvalifikuoti, tačiau apie 40 proc. pensininkų prie pensijos prisiduria papildomai“, – portalui LRT.lt komentavo S.Jarmalis.