Gitanas Nausėda, SEB prezidento patarėjas, antradienį Vilniuje pristatė banko makroekonomikos apžvalgą. Pasaulio ekonomika, analitiko teigimu, yra stipri. Tuo metu euro zonoje, svarbioje Lietuvos rinkoje, pastaruoju metu smunka pasitikėjimas, o Rusijoje, kuri vis dar yra svarbiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė, įskaitant ir reeksportą, silpsta rublis, ir tai neigiamai atsilieka Lietuvos eksportuotojams.
„Pasaulis stovi ant gana tvirto ekonomikos pamato. Matome neblogų požymių net ir JAV, kur nedarbas sumažėjęs iki mažesnio nei natūralaus lygio. Bet darbo užmokesčio spaudimas nėra toks stiprus, kad padidintų infliaciją, todėl centrinis bankas gali patyliukais didinti palūkanų normas“, – aiškino G.Nausėda.
Tuo metu euro zonoje vasario ir kovo mėnesiais pasitikėjimo indekso susvyravimas rodo, kad situacija yra trapi, bet kokie veiksniai, pavyzdžiui, besiplieskiantis prekybos karų pavojus, gali numušti pasitikėjimo indeksus ir taip padaryti įtaką ekonomikos raidai, aiškino ekonomistas.
Eksportuotojų planus griauna Rusija
O Rusijoje, itin svarbioje Lietuvos eksportuotojams rinkoje, situacija prastėja.
„Atrodo, kad pirmojo ketvirčio rezultatai gali būti prastesni, nei tikėtasi. Mes matome, kaip blogėjo Rusijos ekonomikos plėtra per sausio, vasario ir kovo mėn. Bendras augimas per ketvirtį yra tik 1,1 proc. Rusijos prezidento rinkimų metu realiosios žmonių pajamos buvo didinamos ir vasarį išaugo 4,3 proc., o kovą – 4,1 proc. Tai yra daug daugiau, nei augo ekonomika. Rinkimai baigėsi, reikia grįžti į realybę, tai ilgai tęstis negali“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis priminė, kad Rusija moka didžiulę kainą už agresyvius veiksmus užsienyje. Paskelbtos sankcijos antrai pagal dydį pasaulio aliuminio gamintojai „Rusal“, ir nuo to laiko aliuminio kaina rinkoje pašoko iki 25 proc., akcijos ir rublis smuko.
„Rusijos rublio silpnėjimas nėra palankus Lietuvos eksportuotojams. Eksportas į Rusiją tampa mažiau patrauklus net ir tuo atveju, kai atsiskaitoma su mumis eurais ir doleriais, nes mūsų produkcija, perskaičiavus rubliais, tampa brangesnė ir sunkiai įperkama“, – aiškino ekonomistas.
Lietuvai 2017 metai – geriausi nuo krizės laikų
„Lietuvai praėję metai buvo vieni iš sėkmingesnių nuo globalinės krizės metų“, – džiaugėsi ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad pramonės sektorius augo greičiau nei BVP.
„Kai auga pramonė aplenkiančiu tempu, aš džiaugiuosi, nes tai yra labiausiai tarptautinę konkurenciją jaučiantis ūkio sektorius, ir jis labiausiai suinteresuotas, kad augantis darbo užmokestis būtų kompensuojamas ir didėjančiu efektyvumu“, – sakė G.Nausėda.
Be to, 2017 metais, jo teigimu, netikėtai darbo našumas išaugo (6,7 proc.): „Iki tol inertiškai sakėme, kad darbo našumas Lietuvoje yra absurdiškoje padėtyje.“
Atsižvelgdami į naujausias tendencijas, SEB banko analitikai nekeitė anksčiau prognozuotų BVP plėtros rodiklių: 2018 metais – 3,2 proc., 2019 metais – 3 procentai. Liko galioti ir ankstesnės 2018 ir 2019 metų vidutinės metinės infliacijos prognozės – 2,8 proc. ir 2,5 procento.