„Tai sudaro tikrai labai nedidelę dalį bendro vidaus produkto, ir turint galvoj, kad Lietuvos valdžia bendrai surenka mokesčių labai mažai – mažiausiai Europos Sąjungoje, tai, jeigu daugiau surinktų, žinoma, kad gali drąsiai didinti tas numatytas išlaidas gynybai, ir tai nėra labai sunki našta. Labai paprasta skaičiuoti: 2 proc. – tai gyventojai nuo šimto litų 2 litus skirs gynybai, tai tikrai pakeliama yra“, – LRT radijui penktadienį sakė R.Lazutka.
Anot jo, padidinus finansavimą gynybai, nebeaugs kitų sričių finansavimas, todėl tai reikia paaiškinti visuomenei.
„Taip sakyti, kad niekam nekainuos, negalima, nes jeigu vienai sričiai skiri lėšas, tai kitoms lieka mažiau ir net jeigu bus ekonomikos augimas, jeigu krašto apsaugai skiriama paspartintai daugiau, tai kitos šakos ar sritys neaugs“, – teigė ekonomistas.
„Taip sakyti, kad niekam nekainuos, negalima, nes jeigu vienai sričiai skiri lėšas, tai kitoms lieka mažiau ir net jeigu bus ekonomikos augimas, jeigu krašto apsaugai skiriama paspartintai daugiau, tai kitos šakos ar sritys neaugs. Bet tai yra normalu, reikia tiesiog visuomenei atvirai aiškinti. Labai būtų svarbu, kam bus išleidžiama, kiek tai leidžia atvirumas krašto gynybos ir, man atrodo, piliečiai tai supras“, – teigė ekonomistas.
Lietuvos parlamentinės politinės partijos sutarė įsipareigoti iki 2020 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2 proc. BVP – susitarimą ketinama pasirašyti šeštadienį, minint Lietuvos narystės NATO dešimtąsias metines.
Gynybos biudžetas didinamas nerimaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną ir sutelkė dideles pajėgas prie rytinės Ukrainos sienos. Lietuva taip pat išsakė susirūpinimą dėl Rusijos karinių pratybų Karaliaučiaus krašte.
Visos NATO šalys yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti 2 proc. BVP. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino gynybos finansavimą iki 2 proc. BVP padidinti per penkerius metus.