Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekonomistas Romas Lazutka: iš pensijų reformos naudos – nei žmonėms, nei valstybei

Seimo palaiminta pensijų reforma tėra kosmetinis pataisymas, kuris didžiausios naudos atneš profesionaliems rinkos žaidėjams – fondų valdytojams, bet ne gyventojams, kurie viliasi sukaupti pinigų senatvei, ar valstybei, tvirtina ekonomistas Romas Lazutka. Jo įsitikinimu, nauja valdžia, po metų svarstydama biudžeto projektą, vėl gali koreguoti įmokų dydžius. Vienintelė nauda esą ta, kad, patys mokėdami už lėšų administravimą, žmonės ims labiau domėtis šia sritimi.
Senjorai
Senjorai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Vyksta kosmetiniai bandymai taisyti“, – taip kadenciją baigiančio Seimo sprendimą vėl reformuoti pensijų reikalus įvertino ekspertas.

Įmokas didins, mažins ir vėl didins

Pagal trečiadienį Seimo priimtas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, nuo 2014 m. sausio 1 d. asmuo į pensijų fondus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gauti skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016-ųjų abiejų įmokų dydžiai turėtų pasiekti 2 proc.

Romas Lazutka: „Darbo partija ir socialdemokratai buvo prieš pataisas, dabar priimtas, todėl kalbėti, kad 2014-2016 m. bus taip pat kaip šiandien, nėra pagrindo.“

Iki kitų metų rugsėjo gyventojams, dalyvaujantiems pensijų kaupime, teks apsispręsti, privačioje ar valstybės sistemoje jie toliau kaups būsimai pensijai.

Gyventojams nieko nedarant, jų įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas iš Sodros“ automatiškai nebus sustabdytas. Jie toliau galės kaupti pensiją ir „Sodroje“, ir antros pakopos fonduose. Bet, norint primokėti ir sukaupti didesnę pensiją, reikės parašyti prašymą.

Jei gyventojai nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje, nuo 2014-ųjų pradžios jie pensiją galės kaupti tik „Sodroje“. Fonduose sukaupta dalis ten ir liktų, o gyventojas į juos galėtų grįžti bet kada.

Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004 m. Į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis „Sodros“ įmokų. Ši suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė 5,5 proc. Prasidėjus krizei pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc., o nuo šių metų pradžios – iki 1,5 proc. Tačiau kitąmet jie turėtų padidėti iki 2,5 proc., nuo 2014-ųjų pradžios – sumažinti iki 2 proc., bet nuo 2020 m. – padidinti iki 3,5 proc.

Gyventojas turės tris pasirinkimus:

o   nieko nedaryti – į sąskaitą pensijų fonde bus mokama bazinė įmoka iš „Sodros“ (2013 m. numatyta 2,5 proc. gaunamų pajamų);

o   raštu kreiptis ir „grįžti“ į „Sodrą“ – bus sustabdytos įmokos iš „Sodros“ į sąskaitą pensijų fonde, bet sukaupta suma fonde liks pensijų fonde iki jam išeinant į pensiją arba mirties (tuomet suma atiteks paveldėtojams);

o   raštu kreiptis ir savo lėšomis pradėti mokėti papildomas įmokas į pensijų fonde esančią kaupiamąją sąskaitą (nuo 2014 m. – 1 proc. pajamų, nuo 2016 m. – 2 proc.) ir papildomai iš valstybės gauti skatinamąją 1 proc. (2 proc.) nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio įmoką.

Reformos reformas prognozuoja ir ateityje

R.Lazutka laikosi skeptiškos nuomonės ne tik apie naujausius pakeitimus, bet apie pensijų reformą apskritai. Ji esą reikalauja didelių ir ilgalaikių valstybės išlaidų. Mat jaunesniems žmonėms, kurie kaupia lėšas privačiuose fonduose, iki pensijos toli, taigi valstybei teks ne vienus metus ne tik mokėti dabartiniams pensininkams, bet ir pervesti lėšas į fondus. Juoba kad įmokos kitąmet vėl didėja iki 2,5 proc. Anot pašnekovo, 1 proc. įmokų siekia 120 mln. Lt.

Vakaruose tokia praktika nepaplitusi, tuo tarpu aplinkinės šalys, iš pradžių numačiusios gana dideles įmokas į privačius fondus (8-10 proc.), dėl krizės buvo priverstos jas mažinti arba to apskritai atsisakyti. Vos 1-2 proc. siekiančias įmokas R.Lazutka pavadino vaikų žaidimu. Net per kelis dešimtmečius iš jų pavyks sukaupti nedidelę sumą, kuri, atėjus pensijai, pavirs kukliu priedu prie „Sodros“ pensijos.

VU nuotr. /Prof. Romas Lazutka
VU nuotr. /Prof. Romas Lazutka

„Darbo partija ir socialdemokratai buvo prieš pataisas, dabar priimtas, todėl kalbėti, kad 2014-2016 m. bus taip pat kaip šiandien, nėra pagrindo. Ateis kitų metų ruduo, bus planuojamas naujas biudžetas ir vėl bus tampomasi – duoti vieną procentą, neduoti…“ – prognozavo ekonomistas.

Jo teigimu, būtina kalbėti ir apie tokius dalykus, kaip įmokų administravimo išlaidos. Numatyta, kad administravimo mokestį reikės mokėti tik už sukauptas lėšas, be ne už įmokas. „Toks apribojimas signalizuoja – nėra rimtos konkurencijos, kad atskaitymai būtų efektyvūs. Jei Seimas griežtina tvarką, vadinasi, rinka pati nesusitvarko. Nes žmonės, judėdami iš prasčiau administruojamo fondo į geriau administruojamą, patys sumažintų kainas“, – aiškino R.Lazutka.

Kartu mažinama fondo keitimo kaina. Nors tinkamai funkcionuojančioje sistemoje prasti fondai turėtų prarasti klientus, o geri – pritraukti, tokio judėjimo nėra. Žmonėms šis produktas atrodo pernelyg sudėtingas, jie esą nesupranta, kad būtina sekti savo pinigų likimą, ir nesidomi, ypač kai už fondo keitimą nereikia mokėti iš savo kišenės. Ateityje šį mokestį renkant iš pačių pensijų reformos dalyvių, R.Lazutka tikisi didesnio žmonių susidomėjimo ir aktyvesnio dalyvavimo rinkoje. Ji kol kas nesanti aktyvi, mat klientai nedaro įtakos.

„Produkto pardavėjai gali gerai gyventi ir nesirūpinti klientų gerove, nes šie nesidomi, galvodami, kad tai nieko nekainuoja. Žmonės nežino, kokia bus alternatyvi pensija, nes tai niekur nėra apibrėžta, nėra jokio įsipareigojimo, – aiškino pašnekovas. – Šitie kosmetiniai kaitaliojimai tik pamalonins pensijų fondų rinką, nes bus padidinta įmoka. Kitaip tariant, fondų valdytojai bus pagrindiniai laimėtojai. Seimo nariams po kažkiek metų bus gėda.“

Anot R.Lazutkos, mažiausiai galima kalbėti apie pakeitimų naudą žmonėms. „Nuo 2004 m. žmonės ėmė pasirašyti sutartis, kad jų vardu būtų pervedamos lėšos iš „Sodros“ į pasirinktus fondus, bet šie neįsipareigojo, kiek mokės, kai klientai sulauks pensinio amžiaus. Bus, kaip Dievas duos, – meškerė užmesta, o kiek užkibs…

Rinkos svyruoja, buvo smukimas, dabar lyg ir atsigavo. Situacija yra lyg ruletė, mat investuojama į rizikingą vertybinių popierių rinką. Lėšos kaupiamos, atidedamos senatvei, kai žmogus nebeturės kito pajamų šaltinio, bet negalės nieko pataisyti. Vakaruose pensijoms kaupiama kolektyviai, per darbo kolektyvus. O pas mus žmonėms niekas neatstovauja, valstybė šios funkcijos neatlieka.

Vyksta žaidimas į vienus vartus. Vienoje pusėje – profesionalai, kurie nori uždirbti. Vakaruose pensijų fondai yra pelno nesiekiantys, o pas mus dirba dėl pelno. Kitoje pusėje – tie, kurių sąskaita pelnomasi, neišprusę ir negalintys gerai veikti žmonės.“

Papildomai pensijai kaupia milijonas

Pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja per 1 mln. dirbančiųjų, kurie yra sukaupę daugiau kaip 4,3 mlrd. Lt.

„Sodros“ duomenimis, per aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. dirbančiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo vienkartines išmokas arba jiems mokamos periodinės išmokos, dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems. Sukauptos sumos siekia nuo keleto iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Iš viso išmokėta jau 73,6 mln. Lt.

Per pirmą šių metų pusmetį gyventojų antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos išaugo 351 mln. litų. Iš jų 206 mln. litų sudaro iš investicinės veiklos. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suma padidėjo daugiau nei dvigubai.

Luko Balandžio nuotr./Šarūnas Ruzgys
Luko Balandžio nuotr./Šarūnas Ruzgys

Pasak Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio, didelės įtakos šiems rezultatams turėjo ne vien palanki situacija rinkose, bet ir fondų valdytojų gebėjimas ją išnaudoti. Nuolatinės įmokos į pensijų fondus leidžia įsigyti vertybinių popierių ir sumažėjus jų vertei, o vėliau, kylant rinkoms, gaunama patraukli investicinė grąža.

Nuo 2004 m. kiekvieno žmogaus kaupiamos lėšos vidutiniškai didėjo 4,6 proc. per metus. Infliacijos dydis siekia 3,9 proc., o per kelerius metus pasaulio rinkos išgyveno du sunkmečius.

Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?