„EK pozicija, išvertus į žmonių kalbą, reiškia: Lietuva atitiko Mastrichto kriterijus ne tiek dėl sėkmingai vykdomų struktūrinių reformų, o labiau atsitiktinumo dėka (dėl spartaus eksporto augimo, lėtesnio negu turėtų būti darbo užmokesčio augimo), tad įsivedus eurą Lietuvos laukia daug iššūkių“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ekonomistas.
– Kodėl teigiate, kad Lietuva eurą įsivesti gali dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių? – Ž.Maurico paklausė 15 min.lt.
Lietuva atitinko Mastrichto kriterijus ne tiek dėl sėkmingai vykdomų struktūrinių reformų, o labiau atsitiktinumo dėka.
– EK buvo labai aiškiai pasakyta, kad Mastrichto kriterijai yra nominalūs. Formaliai juos Lietuva atitinka ir neabejojama, kad ji bus pakviesta prisijungti prie eurozonos.
Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą ir tvarumą labai svarbūs yra realūs kriterijai. Vienas iš jų yra reali pajamų konvergencija. Turi būti užtikrinta, kad Lietuvoje gyventojų pajamos vysis ES vidurkį.
– Kaip tai užtikrinti?
– Pažiūrėjus į pasaulio konkurencingumo indeksą Skandinavijos arba pirmaujančios ES valstybės, tokios kaip Vokietija, Nyderlandai, Didžioji Britanija, yra pirmajame dešimtuke. Lietuva nepakliūna net į penkiasdešimtuką.
Jeigi Lietuva nekils konkurencingumo indekse į viršų, tai reiškia, kad nebus ir realios ekonominės konvergencijos. Tokiu atveju Lietuva ir toliau liks silpnoji ES grandis. Tikėtina, kad ją ištiks toks pat likimas kaip pietų Europos šalis.
– Šiuo metu euras vadinamas papildomu ekonomikos stimulu. Ar vien perėjimas prie šios valiutos papildys mūsų pinigines?
Euras yra geras tarnas, bet blogas šeimininkas.
– Euras yra geras tarnas, bet blogas šeimininkas. Įsivedusi eurą Lietuva įgis naują įrankį, kurį sėkmingai panaudojusi turės realią progą pasivyti ES senbuvių ekonominės gerovės lygį. Euras padės tai padaryti, tačiau jokiu būdu negarantuos galutinio rezultato.
Įsivedus eurą Lietuvai būtina gerinti tiek verslo aplinką, tiek valdžios institucijų veiklos efektyvumą. Tai pagrindiniai rodikliai, kurie Lietuvai padėtų kilti pasauliniuose konkurencingumo indeksuose.
– Kokias konkrečiai reformas turite galvoje?
Lietuvos gali laukti ir nusivylimo laikotarpis, kaip buvo kitose valstybėse, kurios reformų nedarė, – Graikijoje, Portugalijoje.
– Lietuva turi liberalizuoti darbo santykius, skaidrinti valstybės valdomų įmonių veiklą, reformuoti „Sodrą“ ir atlikti aibą kitų darbų, kurių nespės iki euro įvedimo.
Jeigu tai nebus daroma, euras savaime sėkmės negarantuos. Gali laukti ir nusivylimo laikotarpis, kaip buvo kitose valstybėse, kurios reformų nedarė, – Graikijoje, Portugalijoje.
– Šiuo metu girdime daug valdžios svarstymų, kaip didinti išlaidas jau įsivedus eurą. Prisiminkime kalbas apie minimalios algos didinimą, pensijų kėlimą, papildomas išlaidas krašto apsaugai ir kitoms reikmėms. Ar galėsime tai sau leisti?
– EK nerimauja, kad įsivedę eurą mes pradėsime elgtis nepareigingai. To turime ypatingai vengti. Įsivedę eurą išlaidauti sau leisti negalėsime. Galime pažvelgti į Estiją. Ji žengia geru keliu, nes tarp euro zonos valstybių ji turi ne tik mažiausią biudžeto deficitą, bet ir sugeba didinti savo konkurencingumą ir traukti užsienio investicijas.
Tapę euro zonos nare mes konkuruosime su visomis valstybėmis. Įsivedę eurą mes tikrai nebūsime tarp lyderių. Tiesą sakant, mes būsime tarp mažiau konkurencingų šalių. Būtų labai klaidinga galvoti, kad mes veržiamės diržus tik dėl euro. Tai gali lemti Graikijos scenarijų. Įsivedę eurą mes turėsime laikytis fiskalinės drausmės įstatymo.
