Sveikatos ekonomikos ekspertė Liubovė Murauskienė pažymi, jog Lietuvos medicinos sistemoje yra susiklosčiusi tradicija duoti vokelius, pacientai patys noriai tai daro, o dovanų korupcija nė nelaiko: „2010 metais atliktos gyventojų apklausos duomenimis, pacientai per metus neoficialiai sumoka vidutiniškai 336 litus vizitų pas gydytoją metu ir 462 litus gydydamiesi stacionare. Beveik pusė pacientų, besigydančių stacionare, „atsidėkoja“ vokeliais ar dovanėlėmis.“
Specialistės teigimu, žmonės moka medikams tada, kai turi pakankamai pinigų ir/ar netiki paslaugos kokybe. Tyrimo duomenimis, per metus apsilankydami pas gydytoją žmonės sumoka iki 5 tūkst. litų, gydantis stacionare vokelio dydis siekia 2 tūkst. litų.
Kaip papildomai pelnosi gydytojai?
Ekonomistės A. Maldeikienės nestebina medikų bandymas papildomai užsidirbti, nes darbo užmokestis, kurį gauna Lietuvos medikai, nėra adekvatus, palyginti su tuo, kiek laiko jie mokosi, kad galėtų deramai atlikti savo darbą, bei tuo, koks atsakingas šis darbas yra ir kokios kompetencijos reikalauja.
„Medikų atlyginimai, palyginti su kitų profesijų atstovų atlyginimais, nemaži, bet, palyginti su įdirbiu, kompetencija, juokingi. Nekompensuojamos nei laiko, nei sveikatos sąnaudos. Tokioje sistemoje šešėlis yra nepanaikinamas. Natūralu, kad jaunas medikas renkasi arba gyvenimą čia ir algą bei „papildomas pajamas“, arba emigraciją“, – įsitikinusi ekonomistė.
Anot A. Maldeikienės, norėdami išgyventi ir atgauti savo investuotas lėšas, gydytojai kuria labai sudėtingas sistemas: ima kyšius, dirba privačiame ir viešame sektoriuje, valstybinių poliklinikų klientus siunčia į savo privačius kabinetus, platina vaistus.
„Gydytojai labai užimti vaistų platinimu: kaišioja visokius lapelius, siūlo pirkti papildus, o po to už tuos pinigus važiuoja atostogauti“, – sako ekonomistė.
Ekonomistės A. Maldeikienės nestebina medikų bandymas papildomai užsidirbti, nes darbo užmokestis, kurį gauna Lietuvos medikai, nėra adekvatus, palyginti su tuo, kiek laiko jie mokosi, kad galėtų deramai atlikti savo darbą, bei tuo, koks atsakingas šis darbas yra ir kokios kompetencijos reikalauja.
Savo ruožtu L. Murauskienė priduria, kad didelė dalis neformalių mokėjimų slepiasi už pseudoformalių: „Yra labai trumpas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sąrašas paslaugų, už kurias turime mokėti. Tačiau čia pat yra nuostatos, leidžiančios įstaigoms savo nuožiūra iš mūsų imti pinigus. Poliklinikose yra kasos, paslaugų sąrašai ir jų kainos. Tuos pinigus mes sumokame ir mums atrodo, kad tai yra teisinga. Netgi kasos čekį gauname. Bet tai iš esmės yra tiesiog labai abejotinas įstaigos direktoriaus sprendimas.“
Paciento logika: „neduosi – negyvensi“
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas apgailestauja, jog turime pripažinti, kad savo polinkiu duoti kyšius esame labiau panašūs į Rytų kaimynus nei į Vakarų demokratijas. Kyšių davimas medikams, policininkams, pašnekovo teigimu, yra charakteringa posovietinio bloko bei mažiau išsivysčiusių valstybių yda.
„Viena širdies chirurgė man yra pasakojusi, kad kai ji su kolegomis pasako pacientų tėvams tikrai neimsianti jokių kyšių, pasiūlo tuos pinigus pervesti į jų įkurtą fondą, tėveliai tuo netiki ir bruka pinigus. Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, jog privalai papildomai susimokėti už itin svarbias paslaugas. Dėl savo sveikatos ir gyvybės esame pasiryžę padaryti bet ką“, – pasakoja S. Muravjovas.
Savo ruožtu L. Murauskienė pabrėžia, kad nors dovanų kultūra vis dar egzistuoja, jaunesni žmonės jau mažiau linkę duoti kyšius, dovanas: „Galbūt pasikeitus kartai, sumažės vokelių, nes jauni žmonės to jau nebesupranta.“
Specialistė papasakoja, apie kaimynės Latvijos kovą su kyšininkavimu. Čia pričiupti bandoma ne tik imančius, bet ir duodančius. Latviai nustatė, kad bet koks mokėjimas gydytojui yra kriminalinis nusikaltimas: už kyšio davimą pacientą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Pajamų deklaravimas nepadės
Kuo labiau bus kovojama su kyšininkavimu medicinos srityje, tuo pilnesni bus vokeliai, nes labiau augs rizika, mano A. Maldeikienė. Pastarojo meto siūlymas deklaruoti gydytojų turtą, pajamas, anot ekonomistės, taip pat nebus labai veiksmingas.
„Žinoma, deklaravimas būtų gerai. Dabar labai juokinga, kai mažai uždirbantys gydytojai turi didžiausius namus. Bet būkime sąžiningi, tai būdinga ne tik gydytojams. Ar deklaravimas ką nors labai keistų? Nemanau. Tik daugiau žmonių turėtų darbo: kažkas gi turėtų tikrinti jų deklaracijas“, – šypsosi ekonomistė.
Adekvatus atlyginimas, anot A. Maldeikienės, galėtų išguiti vokelius, tačiau tokio atlyginimo valstybė mokėti nesugebėtų, nes labai mažai biudžeto lėšų skiriama medicinai.
„Jei nebus didesnių oficialių atlyginimų medikams, sistema be vokelių nėra įmanoma, – antrina S. Muravjovas. – Vargu ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas deklaruoti gydytojų turtą gali išspręsti šį klausimą. Dabartinė statistika rodo, kad galima tikėtis keliasdešimties ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo. Žinant, kokie yra kyšininkavimo mastai šalyje, aišku, kad vien šis įrankis problemos neišspręs.“
Adekvatus atlyginimas, anot A. Maldeikienės, galėtų išguiti vokelius, tačiau tokio atlyginimo valstybė mokėti nesugebėtų, nes labai mažai biudžeto lėšų skiriama medicinai.
S. Muravjovas: nesu tikras, kad kyšininkavimo problemą bandoma spręsti
„Transparency International“ vadovas sako nesąs tikras, kad SAM iš tiesų sprendžia gydytojų kyšininkavimo problemą. „Pastangų nematau. Tiesa, girdžiu ministrą kalbant apie korupciją, apie tai, kad reikia apskaičiuoti gydytojų pajamas, ir tai yra daugiau, palyginti su buvusio ministro pastangomis. Tačiau sistemą reikia keisti iš esmės, o ne pavieniais sprendimais. Tai jau seniai padarė estai, iš dalies padarė latviai. Tik kompleksiškai spręsdami problemą atsikratytume kyšininkaujančios šalies etiketės“, – pabrėžia S. Muravjovas.
S. Muravjovo ir L. Murauskienės teigimu, mūsų šalies medicinos sistemoje taip pat labai trūksta aiškių kriterijų, kaip skiriami atlyginimai skirtingų pakopų gydytojams.
„Vien pasitelkę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Valstybinę mokesčių inspekciją, tokių problemų neišspręsime. Svarbūs yra viešojo administravimo pokyčiai, kurie priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų noro apskaičiuoti kiekvieno savo darbuotojo laiką bei valstybės sugebėjimo skirti reikiamą lėšų kiekį kiekvienai įstaigai, kad ji galėtų tinkamai atsiskaityti su savo gydytojais“, – tikina S. Muravjovas.
Anot „Transparency International“ vadovo, siekiant konkrečių rezultatų, sveikatos priežiūros institucijų atstovai turi rodyti norą spręsti kyšininkavimo problemas ir aktyviai dalyvauti svarstant galimas priemones. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad bendraujamas su Gydytojų sąjungos atstovais pastebi, jog šie, panašu, nėra pasiryžę pripažinti kyšininkavimo problemos.
