„Bet kol kas iš to, ką matome, yra didžioji dalis į trinkeles – į infrastruktūrą, kelius, į aikštes ir panašiai. Tai ateityje nekuria grąžos, o labiau kuria išlaidas, nes visa tai ateityje kainuos ir tai nėra taiklu“, – INVL makroekonomikos apžvalgos pristatyme ketvirtadienį sakė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, Lietuvai, kuri per pirmąją COVID-19 pandemijos bangą nepatyrė tokio skaudaus ekonominio smūgio, kaip kitos valstybės Europoje, į ekonomiką įliejami dideli pinigai suteikia galimybę pakeisti ūkio struktūrą ir prasiveržti tarp labiausiai išsivysčiusių žemyno šalių.
Bet kol kas iš to, ką matome, yra didžioji dalis į trinkeles – į infrastruktūrą, kelius, į aikštes ir panašiai.
Ekonomistė pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika vis dar tebėra labai priklausoma nuo tradicinių veiklų.
„Kol kas Lietuvos ekonomika vis dar labai priklauso nuo tradicinių veiklų, kaip transportas, apdirbamosios gamybos sritys, maisto gamyba, tekstilė ir panašiai. Šias sritis labai veikia darbo kaštų – atlyginimų augimas, o atlyginimai auga pakankamai sparčiai ir mūsų gebėjimą konkuruoti mažina“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Mums reikia daugiau veiklų, kur atlyginimų lygis būtų gerokai aukštesnis. Tai dėtų pamatus tokiems pokyčiams ekonomikoje, tiesiog reikia labai greitų ir taiklių sprendimų“, – pridūrė ji.
Vyriausybė birželį patvirtino Ateities ekonomikos DNR planą, skirtą transformuoti koronaviruso epidemijos paveiktą šalies ūkį.
Ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 metų pabaigos planuojama skirti apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos bus 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau anksčiau suplanuotos investicijos.
Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet sakė, kad pasiūlymai, susiję su investicijomis „į trinkeles“, nebus vertinami. Jis taip pat pabrėžė, kad plane numatytos investicijos į infrastruktūrą nebūtinai reiškia, kad pinigai bus „sudėti į trinkeles“.
