INVL ekonomistė paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę. Anot jos, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.
„Pavasarį išgrynintas optimistinis ekonominės raidos scenarijus pildosi. Lietuvos ūkį iš pandeminės duobės ištraukusios eksportuojančios veiklos nenustoja džiuginti puikiais rezultatais. Svarbu tai, kad šis apdirbamosios pramonės proveržis nėra vien didžiųjų įmonių sėkmės rezultatas. Net ir atmetus stambias ir koncentruotas mineralinio kuro ir chemijos pramonės šakas, likusiems gamintojams taip pat pavyko išnaudoti atsivėrusias nišas ir pasiekti dviženklius produkcijos metinio augimo tempus“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Be to, anot INVL ekonomistės, pasibaigus antrajam karantinui, įsijungė dar viena ekonominės plėtros pavara – namų ūkių vartojimas.
„Įsibėgėjus vakcinacijai ir laisvėjant karantino ribojimams, suskubo atsigriebti ir gyventojai. Jie skyrė daugiau lėšų vartojimui, ypač toms sritims, kurios buvo apribotos: kelionėms, poilsiui, kultūrai, šeimos šventėms, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui. Tokia gyventojų elgsena augino mažmeninės prekybos apyvartas, leido atsigauti labiausiai pandemijos paveiktiems maitinimo, apgyvendinimo ir pramogų verslams, o Lietuvos ekonomikos plėtra tapo dar labiau subalansuota“, – sako INVL vyriausioji ekonomistė.
Perspektyvas temdo kylančios kainos
Vis dėlto, I.Genytė-Pikčienė pastebi, kad namų ūkių vartojimo atsigavimą gali slopinti sparčiai kylančios kainos. Išankstiniais duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė net 6,3 proc. Anksčiau toks metinis kainų augimas stebėtas tik 2009 m.
„Tokius aukštus infliacijos rodiklius lemia laikini išoriniai veiksniai. Pandemijos ir karantino sutrikdytos tiekimo grandinės atsistato vangiai ir nespėja patenkinti šiemet staigiai atsigavusios pasaulio ekonomikos paklausos. Dėl šių disbalansų, tarptautinėse rinkose stebime įvairių žaliavų, komponentų ir galutinio vartojimo prekių stygių ir istorinius rekordus fiksuojančias kainas,“ – teigė INVL ekonomistė.
Priešingai nei buvo manyta pavasarį, rudenį tarptautinės žaliavų rinkos pusiausvyros neatgavo. Be to, įsiplieskė nauji infliacijos židiniai energetinių nešėjų rinkose.
„Europą ištikusi dujų krizė ir OPEC+ naftą išgaunančių šalių nuosprendis nekeisti naftos pasiūlos strategijos, nepaisant smukusio atsargų lygio išsivysčiusiose šalyse, – papildomas katalizatorius ateities infliacijai. Energijos išteklių brangimas veikia daugelio prekių ir paslaugų sąnaudas, tad ilgainiui vartotojai pajus ne tik tiesioginį smūgį“, – teigė INVL ekonomistė.
Dėl minėtų priežasčių INVL vyriausioji ekonomistė didina vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo 2,7 proc. iki 4 proc., o kitąmet ji tikisi 3,8 proc. vidutinio metinio vartotojų kainų augimo.
Atsistatė darbo rinkos pulsas
Nepaisant pandemijos iššūkių ir ilgo karantino šiemet, darbo rinkos rodikliai sparčiai taisosi. INVL prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 7,2 proc., o kitais metais jis sieks 6,5 proc.
„Užimtumo tarnyboje registruojasi gerokai mažiau bedarbių nei pernai, tačiau naujų darbo vietų skaičius yra rekordinis. „Sodros“ skelbiami tiek apdraustųjų, tiek nedarbo išmokų gavėjų skaičiaus rodikliai jau praktiškai grįžo į priešpandeminį lygį. Sparčiai atsigaunant ekonomikai, Lietuvos nedarbo lygis smuktelėjo ir vėl tapo žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis“, – gerėjančias darbo rinkos tendencijas iliustravo I.Genytė-Pikčienė.
Atlyginimų augimas infliaciją viršija su kaupu
Sparti ekonomikos plėtra ir atsistatęs darbo rinkos pulsas lemia tolesnį įspūdingą atlyginimų augimą. INVL prognozėmis, vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet bus 11 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet jis išaugs 12 proc.
Įsismarkavusi infliacija – svarus argumentas sparčiau kelti atlyginimus, didinti socialines išmokas ir pensijas.
„Įsismarkavusi infliacija – svarus argumentas sparčiau kelti atlyginimus, didinti socialines išmokas ir pensijas. Jau dabar žinoma, kad net 14 proc. bus didinama minimali mėnesinė alga, keliamas pareiginės bazinės algos dydis. Deramasi dėl didesnio atlygio švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojams. Darbuotojų trūkumas ir darbo rinkos struktūriniai neatitikimai kaitina algų augimą privačiame sektoriuje“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, kol prekių ir paslaugų kainos auga lėčiau nei atlyginimai, gyventojų perkamoji galia didėja.
„Vertinant vidurkius, lyg ir nėra ko nerimauti. Vis dėlto, ekonomikos vystymasis Lietuvoje nėra tolygus. Pajamos ir jų augimo tempai, analizuojant skirtingais sektoriniais, profesiniais, socialiniais ar regioniniais pjūviais, stipriai skiriasi. Tuo tarpu, paūmėjusios infliacijos, kuomet brangsta praktiškai viskas, išvengti sunku“, – teigė INVL vyriausioji ekonomistė.
Anot jos, įsibėgėjusios infliacijos akivaizdoje nerimą kelia ir rekordinės indėlių sumos bankų sąskaitose. Neinvestuotos ir neįdarbintos santaupos neuždirba gyventojams grąžos, tad, įsibėgėjus infliacijai, sparčiai nuvertėja.
Lietuva vis dar priklausoma nuo pigiai darbo jėgai imlių veiklų
INVL vyriausioji ekonomistė įspėja, kad toks spartus ilgą laiką besitęsiantis atlyginimų augimas ir per žemas investicijų į technologinį atsinaujinimą lygis kelia grėsmių šalies eksporto konkurencingumui.
Pasak jos, Lietuvos ūkis vis dar stipriai priklausomas nuo žemą ir vidutiniškai žemą pridėtinę vertę kuriančių ekonominių veiklų, kurios yra imlios darbo jėgai ir jautrios sparčiam atlyginimų augimui. Ekonomistė teigia, kad šią problemą įmonės galėtų spręsti investuodamos į technologinį atsinaujinimą ir automatizaciją. Vis dėlto, investicijų mastas, palyginti su kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis, nėra pakankamas.
„Verta ir pasidžiaugti, nes struktūriniai pokyčiai tikrai vyksta. Auga ir tvirtėja aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų vaidmuo ekonomikoje, pavyksta pritraukti perspektyvių užsienio investuotojų, klesti startuolių ir finansinių technologijų kompanijų ekosistemos. Vis dėlto, kol kas Lietuvos ekonomikos pamatą sudaro tradiciniai sektoriai, kurie jautrūs reikšmingiems darbo sąnaudų pokyčiams“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
