Anot Indrės Genytės-Pikčienės, reikėtų nusiteikti gerokai aukštesniems kainų augimo rodikliams.
„Stebint tendencijas pasaulinėse žaliavų rinkose ir girdint su kokiais "butelio kaklelio" efektais jau susiduria ir mūsų statybų sektorius bei pramonės įmonės, reikėtų nusiteikti gerokai aukštesniems kainų augimo rodikliams“, – pranešime sakė I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, infliacija įsibėgėja net ir inertiškoje, brandžioje JAV ekonomikoje, kur gegužę metinis kainų augimas siekė net 5 proc., kuomet euro zonoje – 2 proc.
„Vis dėlto, Lietuva, skirtingai nei daugelis brandžių euro zonos šalių, išsiskiria atsparumu šios pandemijos iššūkiams ir visai kita ekonomine, nei vidutinė eurozonos, temperatūra“, – sakė ekonomistė.
„Kai stambiosios regiono šalys laižosi gilias pandemijos žaizdas ir yra strigusios struktūriniuose barjeruose, Lietuva ir kitos jaunosios narės apšyla šuoliui“, – teigė ji.
Pasak jos, gerą terpę kainų augimui Lietuvoje sudaro spartus ekonomikos atsigavimas, rekordiškai žemų palūkanų aplinka, gera gyventojų finansinė būklė, numatomas vartojimo šuolis bei ekonominei sveikatai perteklinis fiskalinis skatinimas.
„Jau gegužę metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,5 proc., o vertinant perspektyvas, rikiuojasi eilė veiksnių, kurie kainų augimą tik paspartins“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,2 proc., o 2022 metais – 2,1 proc.
Savo ruožtu Finansų ministerija mano, kad šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 2,6 proc. „Swedbank“ balandį infliacijos prognozę šiems metams padidino iki 2,3 proc., SEB bankas gegužės pradžioje – iki 2,6 proc.
