Valdantieji, rugpjūtį išdalinę ekonomistų iškritikuotą vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams, prakalbo apie naują – taip pat 200 eurų siekiančią 13-ąją pensiją, kuri gavėjus pasiektų prieš šv. Kalėdas.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narių siūlymą dėl 13-tos pensijos. Tokiai išmokai pritaria ir premjeras Saulius Skvernelis bei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
R.Karbauskis žurnalistams teigė manantis, kad Lietuva gali sau leisti mokėti tryliktą pensiją, o premjeras pareiškė, kad apie šaltinius, iš kurių būtų finansuojama papildoma išmoka, bus galima kalbėti po rinkimų.
Nors iš pradžių vienas iš įstatymo projekto iniciatorių, LLRA-KŠS frakcijos narys Zbignevas Jedinskis žurnalistams minėjo, kad tokioms išmokoms reikėtų 120 mln. eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, šis sprendimas pareikalautų 172 mln. eurų. Išmoką gautų apie 600 tūkst. gyventojų.
Ekonomistai tryliktosios pensijos siūlymą vertina kaip norą patraukti prieš rinkimus į savo pusę kuo daugiau rinkėjų, tačiau abejoja, kad toks įstatymas gali būti priimtas.
Nesupranta, kodėl 200 eurų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas 13-tos pensijos idėją vertina kaip bandymą susikurti geresnį įvaizdį prieš artėjančius Seimo rinkimus tiesiog pritaikius vienkartinės išmokos, išmokėtos rugsėjį, šabloną.
Dabartinis siūlymas paprastuoju būdu yra nukopijuotas nuo vienkartinės išmokos pensininkams rugpjūtį – tiesiog paliktas tas pats 200 eurų skaičius, – pastebi T.Povilauskas.
„Dabartinis siūlymas paprastuoju būdu yra nukopijuotas nuo vienkartinės išmokos pensininkams rugpjūtį – tiesiog paliktas tas pats 200 eurų skaičius. Net nepasistengta pagalvoti, susieti su kažkuo“, – 15min stebėjosi ekonomistas.
Toks pasiūlymas nuostabą kelia ir vienam iš šiuo metu galiojančios pensijų indeksavimo sistemos autorių, Vilniaus universiteto profesoriui Teodorui Medaiskiui, tvirtinančiam, kad 13-tos pensijos mokėjimas griautų ir kompromituotų visą pensinę sistemą.
Pasak jo, sprendimas padalinti visiems po vienodą išmoką, neatsižvelgiant į įdirbį, buvusį stažą, dar labiau plokština ir taip plokščią pensijų sistemą. Mat Lietuvoje kuo gyventojas daugiau mokėjo įmokų „Sodrai“, tuo santykinai mažesnę dalį nuo buvusio darbo užmokesčio gauna išėjęs į pensiją.
„Manau, kad tai yra rinkėjų papirkinėjimas prieš rinkimus ir visiškai nereikalingas sprendimas – jei yra pinigų, tai turi būti visos 12 pensijų padidintos. Ką reiškia 13-ta pensija? Jei tokią mokės, tai likusios 12 bus sumažintos ar nepadidintos ta dalimi, kuria galėtų būti.
Dėl to žmonėms meluojama – vietoj to, kad padidintų mėnesines pensijas suma, kuria galima padidinti, vaizduojama, kad suteikiama dovanėlė. Tokiu būdu žalojama pensijų sistema, įvedamas chaosas pensijų sistemoje“, – 15min sakė T.Medaiskis.
Žmonėms meluojama – vietoj to, kad padidintų mėnesines pensijas suma, kuria galima padidinti, vaizduojama, kad suteikiama dovanėlė. Tokiu būdu žalojama pensijų sistema, – įsitikinęs T.Medaiskis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tik vieną mėnesį padidėjusi pensija gali būti neracionaliai panaudota.
O 13-tą pensiją pakišomis laikantis Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto prof. dr. Linas Čekanavičius, pabrėžia, kad 13-tą pensiją gaus ir žmogus, kurio pensija 300 eurų, ir gaunantis 1000 eurų pensiją.
„Visos tos pakišos – 13-ta pensija, išmokėti 200 eurų pensininkams, prezidento Gitano Nausėdos siūlymai sumažinti Gyventojų pajamų mokestį, yra menko, primityvaus populizmo produktas“, – siūlymus įvertino ekonomistas.
Visos tos pakišos – 13-ta pensija, išmokėti 200 eurų pensininkams, Gitano Nausėdos siūlymai sumažinti Gyventojų pajamų mokestį, yra menko, primityvaus populizmo produktas, – siūlymus įvertino ekonomistas.
„Jei neturi, kur dėti pinigų, reikia paremti tuos, kurie arba visai prarado pajamas, nes buvo atleisti, arba jos sumažėjo. Pensininkai finansinių sunkumų, didesnių nei prieš metus, nepatiria, kodėl niekam nešovė ši idėja prieš metus? Ar šiuo atveju pasiskolino per daug ir nėra kur dėti? Gal tuomet galima grąžinti, o ne taškyti – ypač prieš rinkimus“, – kalbėdamas su 15min pridūrė L.Čekanavičius.
Ekonomistas netgi siūlo įvesti moratoriumą visoms pinigų dalyboms iki mėnesio ar dviejų po rinkimų.
„Kai Vyriausybė suformuos naują biudžetą, įvertins rezervų būtinybę“, – mano L.Čekanavičius.
Siūlo didinti indeksavimą
Tiek T.Medaiskis, tiek T.Povilauskas pabrėžia, kad mažos pensijos Lietuvoje yra problema, tačiau jas reikėtų didinti per veikiančius mechanizmus – pavyzdžiui, didinant indeksavimo koeficientą. Tuo tarpu dabartiniai pasiūlymai įvesti 13-tą pensiją, o finansavimo šaltinių ieškoti vėliau, yra nepateisinami.
„Su niekuo nėra susieti tie 200 eurų – nei su minimalia pensija, nei su minimaliu atlyginimu. Jei norime spręsti problemą, galime tai daryti per pensijų įstatymą – yra vadinamoji pensijų indeksavimo formulė, tad galima padidinti koeficientą, o ne per vienkartines išmokas, kurios nesuderinamos su finansavimo šaltiniais“, – pabrėžė T.Povilauskas.
Lenkai ir slovakai elgėsi taip pat
Panašu, kad tokią idėją valdantieji galėjo nusižiūrėti nuo kitų Vidurio Europos šalių, kuriose šis koziris taip pat būdavo išsitraukiamas prieš rinkimus.
T.Povilauskas atkreipia dėmesį, kad Slovakija 13-tą pensiją patvirtino vasarį – likus keturioms dienoms iki Parlamento rinkimų. Vasarį, iki prezidento rinkimų likus penkiems mėnesiams, 13-tą pensiją įstatymu įtvirtino ir Lenkija.
„Dauguma suprato, kad tai bandymas papirkti pensininkus. Lenkijoje jau sklando idėja apie 14-tą pensiją nuo 2021 metų“, – pastebi T.Povilauskas.
Gali grėsti ir didesniais mokesčiais
Pasak ekonomisto, 172 mln. eurų nėra maža suma, todėl įsipareigoti tokią sumą ateičiai nepririšant prie jokių skaičių nėra protinga. Tokiu siūlymu atitrūkstama nuo dabartinės „Sodros“ pensijų finansavimo sistemos, kuomet surenkami mokesčiai ir perskirstomi pensijų gavėjams.
„Turime didinti pensijas – ar senatvės, ar netekto darbingumo, ar našlių, kiek leidžia finansinės galimybės. Bet nereikėtų tų milijonų eurų staiga įsipareigoti ateičiai nesudedant saugiklių ir susiejimų. Manau, kad Vyriausybė neskubės jo laiminti, labai abejočiau, kad jis iki metų pabaigos iki priėmimo nukeliautų“, – vylėsi ekonomistas.
Apsvarstyti, kaip bus finansuoti papildomi įsipareigojimai siūlo ir Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Ekonomistė sutinka, kad Lietuvoje senjorai susiduria su mažų pensijų ir iš to kylančia pensinio amžiaus gyventojų skurdo problema, todėl ši situacija reikalauja politikos formuotojų dėmesio. Vis dėlto ji siūlo šią problemą spręsti įvertinant ilgalaikes pasirinktų priemonių pasekmes viešiesiems finansams ir ekonomikai.
„Svarbu numatyti ne tik tai, kiek kainuotų tokia 13-oji pensija, bet ir iš kokių šaltinių būtų finansuojami šie papildomi įsipareigojimai. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ateityje Lietuvos demografinė situacija blogės – pensinio amžiaus gyventojų skaičius didės, tad kasmet augs ir lėšų poreikis šiems naujiems ir kitiems su senėjančia visuomene susijusiems įsipareigojimams vykdyti“, – 15min komentavo ekspertė.
L.Galdikienė pabrėžė dėmesį, kad už šias prieš rinkimus padidintas viešąsias išlaidas visuomenei ateityje teks susimokėti, nes dėl šių įsipareigojimų gali išaugti valdžios sektoriaus skola ir jos aptarnavimo išlaidos, mažėti galimybės finansuoti kitas viešąsias paslaugas, didėti poreikis didinti mokesčius.
L.Galdikienė priminė, kad viešųjų finansų padėtis blogės ir dėl pandemijos sukeltų pasekmių – vien per šiuos metus valdžios sektoriaus skola padidės apie 10 proc. p., šiemet sieks apie 47 proc. BVP ir bus didžiausia šalies istorijoje.
Visgi pašnekovai išreiškė abejones, kad toks įstatymas gali būti priimtas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. tryliktoji pensija būtų mokama einamų kalendorinių metų gruodžio mėn. Pasak iniciatorių, įstatymo projektas pareikalautų apie 180 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus.
Seimas nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 10 d.