Viešosios įmonės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas iš Vyriausybės pusės pastebi perdėtą atsargumą ir nenorą rizikuoti.
„Tie patys pinigai, kurie buvo numatyti investicijoms, renovacijai, investicijoms į inovacijas įmonėse, technologijoms, dabar dalis tų pinigų perkeliama į kompensacijas darbuotojams, į socialinį fondą ir toliau apskaitomi ir vieni, ir kiti kaip papildomi pinigai. Nesakau, kad nereikia kompensacijų darbuotojams, reikia, bet dėl to reikia ne mažinti, o didinti valstybės investicijas“, – antradienį Pandemijos ekonomikos konferencijoje kalbėjo jis.
Norėtų matyti daugiau ES pinigų
K.Manioko nuomone, valstybės noras Europos Sąjungos (ES) investicijų panaudojimą pagreitinti 10 proc. yra neambicingas. Jo teigimu, Lietuva iki šiol nėra panaudojusi 3 mlrd. eurų iš ES struktūrinių fondų, kuriuos galėtų įlieti į rinką dabar.
„Vienas dalykas, turi būti administracinis atpalaidavimas. Kitas dalykas, projektų srautas. Kol kas turime mažai investicinių flagmanų, tų investicijų, ant kurių galėtų važiuoti atsigavimo traukinys“, – sakė jis.
K.Manioko teigimu, šiuo metu nereikėtų kurti naujų investicijų, o pinigus įlieti į jau veikiančias schemas. Tačiau jis pažymi, kad Lietuvoje tokie projektai kaip renovacija jau yra pasiekę piką, yra susidarę vadinamieji „butelio kakleliai“.
„Lietuvoje daugiau kaip 500 namų renovuoti nepavyksta. Ką nori daryk, niekaip neišjudiname šio skaičiaus. Visuomeninių pastatų renovacija niekaip neįsivažiuoja. <...> Yra ir kitų rimtų investicijų, pavyzdžiui, ir automobilių parko atnaujinimas, tai gali būti ir tie patys keliai, yra ir skaitmeninės ekonomikos projektai. Bet čia reikėtų daug dėmesio skirti tų „butelio kaklelio“ problemų sprendimui“, – tikino jis.
Tačiau finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, jog idealizuoti europinių pinigų nereikėtų ir šiuo metu nesuplanuotų investicijų iš jų liko apie 5 proc. Todėl ji tikina, kad šiuo atveju svarbiau kalbėti apie investavimo greitį.
„Buvo pakeistos kelios taisyklės, kurios leido paspartinti investicijas. Praėjusį kovo mėnesį, lyginant su visai istoriniais mėnesiais praėjusių 15-os metų investavimo, buvo 1,5 karto daugiau investuota į projektus. Sparta didėja, projektai, kurie tradiciškai atitinka ES investicijų tikslus, jie gali judėti greičiau, bet transformuotis ES struktūriniai fondai greitai, į labai skubias priemones, jie nelankstūs“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad dėl nelankstumo kalta biurokratija.
Pasigenda pagalbos eksportui, siūlo „vaučerius“
Investicinio fondo „BaltCap“ partneris Simonas Gustainis teigė, kad ateityje Lietuva turės didelių problemų su eksporto sektoriumi. Žmonės užsienio šalyse bus agituojami pirkti vis daugiau vietos prekių, o dėl to įmonės susidurs su sumažėjusiais užsakymais, sutrikusiais mokėjimais, bus sunkiau įsilieti į naują rinką. Be to, jis pastebi, kad šiuo metu pagalba eksportuojančioms įmonėms beveik neteikiama, o egzistuojanti neveiksminga.
„Vienintelį, ką sugebėjau apčiuopti, tai eksporto garantijas, kurias „Invega“ daro, bet jos orientuotos į rinkas, kuriose valstybės pagalba nėra aktuali. Eksporto rinkoje reikėtų didinti garantijas ir plėsti geografiją. Antra, sukurti eksporto finansavimo instrumentą. Atrodo, kad galėtume naudodami ECB (Europos centrinio banko) pinigus pakurti struktūrėlę, kuri eksportuotojams leisti pardavinėti savo prekes išsimokėtinai. Tai leistų mūsų produkciją padaryti patrauklesne kitose rinkose negu yra ir prasimušti“, – tikino jis.
S.Gustainio teigimu, antruoju ekonomikos gelbėjimo etapu „reikėtų palaikyti laimėtojus“, įmones, kurios išliko. Tiesa, jis palaikytų turizmo „vaučerių“ idėją.
„Reikėtų su latviais ir estais susimesti po 30 mln. eurų ir tarpusavyje apsikeisti. Kad latviai su estais važiuotų pas mus, mes pas juos. Tokia priemonė mobilizuotų regioninio turizmo vyksmą, lygiai tas pats galėtų veikti ir vietinio turizmo arba kitų paslaugų, kurios labiausiai nukentėjo, skatinime“, – sakė jis.
Abejoja investicijomis į žvyrkelius
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas mano, kad šiuo metu valstybė turėtų surinkti pačius geriausius projektus, o ne ieškoti naujų, ir per juos į rinką įlieti suplanuotus pinigus.
„Reikia pabandyti pasiūlyti sprendimus, kurie turi didesnę kintamąją galiai ekonomikai negu tiesiog įlieti pinigus į žvyrkelius. <...> Dabar klausimas, kokios priemonės gali per trumpą laiką sukelti didesnį multiplikacinį efektą. Geras pavyzdys Kongresų rūmai. 10 metų nepastatome konferencijų centro, kuris būtų vienas didžiausių multiplikatorių Lietuvos viešbučių ir restoranų segmentui. Dabar daug geriau ne į žvyrkelius 150 mln. įdėt, o į tokį konferencijų centrą“, – kalbėjo jis.
M.Katino teigimu, dalį pinigų reikia investuoti į tokius projektus, kurie tarnaus jau po krizės.
„Ar mes į kelius dedame, ar į kongresų centrą, statybininkai ir ten, ir ten dirba. <...> Būtų gerai iš rinkos išgirsti, kas būtų geresnė priemonė, kuri sukuria didesnį darbo vietų skaičių ir tuo pat metu tai nėra palaikymas senosios ekonomikos. Jeigu išleisime visus pinigus palaikyti tik statybos rinką ar viešbučius, tai po 3 metų būsime ten pat, kur palikome šią ekonominę krizę“, – atkreipė dėmesį jis.
„Paleiskime 20 mln. į estakados statybą ir ji stovės. Pasibaigs krizė, ant tos estakados vazonus galėsime pasidėti“, – tikino jis.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas atkreipė dėmesį, kad šalies universitetų informatikos, elektronikos fakultetai neturi tinkamų pastatų, laboratorijų, o tai, anot jo, ateityje sukurtų preliminariai 20-30 kartų didesnę ekonominę vertę.
Ragina išlaikyti tai, ką turime
Anot „Heston Aviation“ partnerio Jono Butaučio, ši krizė yra labai panaši, kaip ir buvusios prieš tai. Be to, jis mano, kad šiuo laikotarpiu nereikėtų radikaliai reformuoti ekonomikos, geriau investuoti į naujas sritis ir išlaikyti tas, kurios veikia.
„Šalies pozicionavimas buvo aiškus ir struktūrizuotas prieš krizę. Buvo aišku apie naujas technologijas, atsinaujinančią energetiką, aukštą pridėtinę vertę. Tas nesikeičia, pasaulyje skaitmenizacija nesikeičia, ji aktyvėja ir greitėja. Atsinaujinanti energetika buvo prieš 6 mėnesius kaip viena pagrindinių temų, ji taip pat tęsis. Pozicionavimas šalies nepasikeitė ir nesikeis labai smarkiai. Tačiau turime neprarasti tos galimybės, kad ekonomika nesubyrėtų, nes nebus iš ko investuoti į tą ateitį. Tai, ko nesinorėtų matyti Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Jam antrino K.Maniokas, kuris irgi mano, jog reikia išlaikyti tai, ką turime, ir tuos projektus, kuriuos paruošėme per pastaruosius 3 metus, juos dabar reikia pradėti įgyvendinti.
„Juos reikia leisti kuo greičiau, minimaliai koreguojant. Nėra čia nestandartinė krizė, nors priežastis ir kita. Išėjimas ir pati krizė bus labai panaši“, – įsitikinęs jis.
