Rinkodaros ir komunikacijų konsultantas Mindaugas Lapinskas laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ prodiuserio Manto Bartulio elgesį šios istorijos kontekste prilygino verslininko Mariaus Gelažniko, turėjusio parduotuvę „Roberto Cavalli Class VIP“. Verslininkas, valdęs sostinės Didžiojoje gatvėje veikusią prabangių rūbų parduotuvę, buvo apkaltintas prekiavęs klastotėmis.
„Primena jo parduotuvę. Kai ateini, perki diržus: vienas originalus, o kitas – klastotė. Tai panašiai yra ir su tokiomis laidomis. Žmonės tikisi, kad prodiuseriai, turėdami galvoje klausytojų, žiūrovų interesus, kuria turinį, kuris jiems įdomus. Ir jeigu staiga pajunti, kad čia, pasirodo, buvo kuriama ne žiūrovams, o žiūrovui – gerbiamam ministrui ar jo skyriui, tokiu atveju išeina, kad įsigijai ne visiškai tau skirtą, ne visiškai originalų daiktą“, – 15min kalbėjo jis.
M.Lapinsko nuomone, užsakymo siekis greičiausiai buvo bendras sveikatingumas, mediko profesijos patrauklumas, raginimas pasilikti ir gyventi provincijoje.
Jeigu staiga pajunti, kad buvo kuriama ne žiūrovams, o žiūrovui – gerbiamam ministrui, tokiu atveju išeina, kad įsigijai ne visiškai tau skirtą, ne visiškai originalų daiktą.
„Kadangi ministerija atsakinga už daugybę krypčių, jokios problemos dėl to nematau. Gali nusipirkti reklamos televizijoje, portale, straipsnį arba gali nusipirkti pasikalbėjimų laidą“, – teigė jis.
Tačiau būtent netikslus informacijos pateikimas, nepažymėjimas, kad laida apmokėta iš SAM lėšų, ir kelia, M.Lapinsko nuomone, daugiausiai klausimų. Tiesa, už to gali slėptis ir noras, jog visuomenė tai palankiau įvertintų.
Kai ateini, perki diržus: vienas originalus, o kitas klastotė. Tai panašiai yra ir su tokiomis laidomis.
„Kai matai žurnalistinį, nepažymėtą turinį, protinė apsauga, kritinis mąstymas nusileidžia žemiau, daugiau atsiveri ir labiau tiki. Jei matai, kad tai reklama, žiūri įtariau, svarstai argumentus. Dėl to reklama ir žymima, ir neleidžiama garbingose žiniasklaidos priemonėse tokį turinį imti“, – tvirtino jis.
Trūksta strategijos
Komunikacijos ekspertas pasigedo ir SAM strategijos – vienos laidos įsigijimą jis vertino ne kaip strategijos dalį, o kaip improvizaciją, protekcionizmą ar mėgėjiškumą.
„Jeigu darai komunikacijos kampaniją, prieš ją – netgi pandemijos metu – turbūt, susidėlioji tinklelį, išėjimų dažnumą, žinią, kurią nori pranešti. O kai tau paskambina ir pasako „Ei, žiūrėk, rytoj eteris. Gal nori už pigiai nusipirkti?“, tai skamba mėgėjiškai“, – sakė jis.
Mažina pasitikėjimą
M.Lapinskui antrina rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis. Anot jo, dar kartą žiniasklaidą, į kurią įtraukiamos ir įvairios neformalios priemonės ir platformas, suniveliuojama ir pastatoma į tokią padėtį, kada žmonių nuomonė, esą viskas nupirkta, pasitvirtina. Be to, ir laidos kūrėjų legitimumas, eksperto teigimu, mažėja.
„Taip, tai yra pramoginė laida, bet vėl atsiranda dalykas „kam visa tai naudinga ir kodėl tai čia atsidūrė?“ Ir kai norės pasakyti kažkokią teisingą žinutę, niekas nebetikės“, – 15min sakė jis.
Žmonės galvoja, kad galbūt valdžia dar ką nors slepia. Tai visiškai priešinga reakcija, nei jie tikėjosi sumokėję 10 tūkst. eurų.
Anot L.Šimonio, tokio legitimumo sumažėjimo geriausias pavyzdys – skiepai. Nepaisant to, kad Vyriausybė prašo visų skiepytis, visuomenė tai daryti atsisako ir mano, jog valdžia jiems meluoja.
„Net ir dabar, kai padėtis kritiška, tikrai, esu asmeniškai susidūręs, masė informacijos yra slepiama. Slepiama padėtis mokyklose, kad kažkas susirgo sužinoma visiškai netyčia, tai nekomunikuojama tėvams.
Nesu antivakseris ir esu už skiepus, vienareikšmiškai – už. Raginu skiepytis. Bet jeigu norime tuos žmones, kurie abejoja, paskatinti skiepytis, turime labai atvirai kalbėti apie visus gerus dalykus, kurie atsitinka ir apie visus blogus dalykus. Ir padėti visus argumentus ant stalo. Tada žmonės pamatytų argumentus ir daugiau argumentų už. Bet kadangi nepadeda visų, legitimumas mažėja, be to, žmonės mano, kad kažko dar nepasako, kažką meluoja“, – įsitikinęs pašnekovas.
Būtent dėl tokios situacijos, L.Šimonio nuomone, nepaisant to, kad gyventojams komunikuojama teisinga informacija, jie įsitikinę, jog jiems meluoja.
Tad eksperto nuomone, dabartinė situacija ir valdžios veiksmai dėl laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ mažina pasitikėjimą bei skatina žmones nesiskiepyti.
„Jie galvoja, kad galbūt valdžia dar ką nors slepia. Tai visiškai priešinga reakcija, nei jie tikėjosi sumokėję 10 tūkst. eurų“, – kalbėjo jis.
L.Šimonio teigimu, situaciją kiek švelnintų, jei laida būtų buvusi pažymėta kaip apmokėta ministerijos lėšomis. Tai leistų žmonėms kiek kritiškiau vertinti informaciją.
Priemonės nutaikytos ne į tuos žmones
L.Šimonis veltui iššvaistytais pinigais vadina visą vakcinavimo komunikaciją. Ekspertas kritiškas – tokios laidos ir reklamos yra pinigų mėtymas į balą, kartu sukuriant neigiamą nuomonę.
„Reikia suprasti, kad taikomės tik į pilkąją zoną – visuomenės dalį, kuri galbūt skiepysis, galbūt ne. O ji, greičiausiai, tų „Kitokių pasikalbėjimų“ net nežiūri“, – teigė jis.
L.Šimonis priduria, kad ir tokios kampanijos kaip „Petys už laisvę“ yra kurtos Vilniaus socialinio burbulo reklamos ekspertų panašiai mąstantiems – ne tiems asmenims, kurie iš tiesų abejoja ir į kuriuos reikėtų kreiptis. Jo nuomone, būtent į tą pilkąją zoną turi būti nukreiptos visos žinutės ir reklamos.
„Tai pilkajai zonai, o ne tiems, kurie tikrai skiepysis. Taip pat ne tiems keliems procentams, kurių net automatą įrėmus į nugarą nepaskiepysi. Bet ta pilkoji zona nėra kavinių lankytojai su sėdmaišiais, ne jaunoji karta, kuri skiepijasi. Tai yra vyresnė karta, kuri matė, kaip jai valdžia meluoja, nemaža dalis tos kartos nekenčia Landsbergio su visa konservatorių partija. Jiems prie žinutės „Petys už laisvę“ reikia pakabinti 50 puslapių instrukciją, ką ja norėjome pasakyti. Ar ta reklama paveikė tą procentą, kuriam buvo taikyta žinutė? Ypač mažą procentą. Tai yra pinigai tekštelti veltui“, – įsitikinęs jis.
Pasak jo, prieš viešinant, organizuojant komunikacijos kampanijas, reikia atlikti higieną. Pirmiausiai, padaryti taip, kad skiepytis būtų patogu, privažiuoti prie tų žmonių, kurie nori tai daryti. O tik paskui komunikuoti pasirinktas žinutes.
„Neatlikome higienos, o užsiimame rinkodara“, – valdžios veiksmus įvertino jis.
L.Šimonis įsitikinęs, jog už išleidžiamus pinigus reklamai geriau būtų nupirkti greitosios pagalbos automobilius savivaldybėms. O jais ligoninių personalas galėtų važiuoti į kaimus ir skiepyti. Neatėjus žmonėms, galėtų belstis į duris ir kalbėtis su žmonėmis apie jų baimes.
„Vienintelis būdas – važiuoti į vietą ir aiškinti. Ir padaryti labai patogų skiepijimąsi“, – aiškino vyras.
Ministerija laidą nusipirko už 10 tūkst. eurų
15min primena, kad už tai, jog „Kitokių pasikalbėjimų“ laidoje pasirodytų sveikatos apsaugos ministro visuomeninis patarėjas Edgaras Kulikauskas, dar žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) laidos kūrėjams atseikėjo 9,9 tūkst. eurų.
Laidoje svečias pasakoja apie save ir darbo kasdienybę. Bet, pavyzdžiui, apie vakcinaciją nuo COVID-19 joje beveik nekalbama. Apie sutartį tarp šalių E.Kulikauskas teigia nieko nežinojęs.
Tiesa, vėliau M.Bertulis pareiškė, kad jam nebereikia SAM pinigų, o ministerija pranešė, jog sulaukusi jo prašymo pinigų nebemokės.
Portalas Delfi, kuriame laida ir transliuota, skelbia su kūrėjais nutraukiantis sutartį.
Vienas iš laidos kūrėjų Mantas Bartulis iš pradžių skelbė, kad jo vienintelė klaida – laida nebuvo nepažymėta kaip užsakomoji. Vėliau jis pareiškė, kad SAM pinigų neims. Anot jo, sąskaita nėra apmokėta ir prašė ministerijos to nedaryti.
Įrašu apie tai, kad SAM sumokėjo 12 tūkst. eurų (vėliau paaiškėjo – beveik 10 tūkst. eurų), feisbuke penktadienio rytą pasidalijo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
O Arūnas Dulkys pareiškė, kad laida buvo sukurta edukaciniais tikslais.
