Vėliau gali nebepavykti
Karjeros ekspertas, užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Virtual Assistants“ direktorius Andžej Rynkevič pabrėžia: jei pirmuosius penkerius metus žmogus dirba nekompetentingoje, nekonkurencingoje įmonėje, jis greičiausiai negaus pakankamai žinių ar įgūdžių, kurie padėtų ugdyti reikiamas profesines kompetencijas.
„Žmogus negaus krūvio, iššūkių, neturės galimybės augti, negaus reikiamų žinių arba gaus nepakankamą jų kiekį. Tikėtina, kad vėliau jam, norint kilti karjeros laiptais, gali būti sudėtinga konkuruoti su kitais kandidatais. Ypač tais, kurie turėjo aiškesnę karjeros kryptį, įgijo stipresnį įgūdžių bei žinių bagažą. Tai gali reikšti, kad žmogus taip niekada ir nepasieks vadinamosios „Premium“ darbuotojų klasės“, – sako ekspertas.
A.Rynkevič žodžiais, po pirmųjų penkerių metų asmuo jau turėtų žinoti „savo“ sritį, į kurią norės eiti dirbti nuolatinį darbą.
„Tai, žinoma, vis dar yra profesinio augimo laikas, tačiau kryptis jau turi būti aiški, norint užsitikrinti tolesnį karjeros kilimą. Pradinis stažas suteikia svarbų patirties, kompetencijų, darbo etikos pagrindą. Vėliau darbuotojas gali nebeturėti tiek ryžto ir lankstumo, pagaliau elementarios drąsos tam, kad pradėtų visiškai naują karjeros kelią“, – tvirtina karjeros ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, jog tikrai ne visiems pavyksta iš karto atrasti tinkamiausią sritį. Todėl pajutus, kad atsidūrė ne savo vėžėse, žmogui patariama nieko nelaukti ir reaguoti į tai.
„Pavyzdžiui, mūsų įmonės praktikoje nuolat stebime, kaip sekasi mūsų komandos nariams, kaip vyksta jų profesinis progresas. Kai tik pamatome, jog žmogus jaučiasi ne savo „vėžėse“, bandome rasti jam tinkamas alternatyvas. Ne kartą esame turėję atvejų, kai komandos nariai perėjo iš vienos srities į kitą, kurioje atsiskleidė ir jų talentas, ir turimi įgūdžiai“, – teigia „Baltic Virtual Assistants“ vadovas.
Leisti sau pažinti ir klysti
Psichologė Pojauta Vilkauskaitė atkreipia dėmesį, jog laikotarpis po studijų baigimo yra toks žmogaus raidos etapas, kai jis intensyviai kuria savo gyvenimo filosofiją ir tuo pačiu metu, ja remdamasis, priima sprendimus, suteikiančius gyvenimui kryptį.
„Studijas baigęs žmogus dažnai jau yra patyręs save skirtingose veiklose, santykiuose, „pasimatavęs“ skirtingus gyvenimo stilius ir gyvenimo vietas – taigi, labiau pažinęs save. Šiame laikotarpyje vis dar svarbi tapatybės paieška keliant sau klausimus „kas aš esu ir kuri kryptis man yra sava”, taip pat svarbi užduotis – ryžtis būti savo tapatybės apibrėžimo procese, priimat realius sprendimus „kuo aš renkuosi būti, o kuo ne“, – aiškina psichologė.
Kalbėdama apie žmones, kuriems būna sudėtinga atrasti savo karjeros kelią, kurie blaškosi tarp skirtingų sričių, P.Vilkauskaitė tikina, jog sunkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių. „Vieniems sunku sau leisti ne tik svarstyti, bet ir išmėginti įvairias sritis, išdrįsti pasinerti į neapibrėžtumą tol, kol ateis jausmas ir supratimas, kuri vieta man tinkamiausia.“
Kitiems, pasak specialistės, sunku įsipareigoti konkrečiam karjeros keliui ir atsisakyti kitų, galbūt, taip pat dominančių ir tinkančių krypčių.
„Šiuolaikinis pasaulis jaunam žmogui suteikia daug galimybių kurti savo gyvenimą. Visuomenėje mažėja spaudimo ar nurodymų, koks būdas yra „teisingas“ ar „normalus“. O padėti rasti tinkamą karjeros kryptį gali geras savęs pažinimas ir įsiklausymas, taip pat – leidimas sau per realią patirtį pažinti, kas tinka, o kas ne. Reikia leisti sau pabūti paieškos ir abejonių procese, drįsti rinktis ir klysti“, – akcentuoja P.Vilkauskaitė.
