„Didysis klausimas, kur dabar nukeliaus atsilaisvinusios bankų lėšos – skolinimui, investicijoms, o gal į populiarumo dabar nestokojančias Lietuvos obligacijas. Neatmestina ir galimybė, kad pinigai investicijų pavidalu pasieks pagrindinius bankus Skandinavijoje“, – sako Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas, pasak kurio, tikimybė, kad pinigai nukeliaus skolinimui, nėra didelė – esą bankai ir dabar turi pakankamai pinigų ir problema yra ne lėšų stygius, o finansavimui patrauklių projektų trūkumas.
„0,5 mlrd. litų yra reikšminga suma, kuri turėtų bankus paskatinti pinigus skolinti aktyviau. Be to, tai ilgainiui gali sumažinti paskolų verslui ir gyventojams palūkanas. Tačiau neigiamas to aspektas – išaugusi infliacijos rizika. Skatinant skolinimąsi, vartojimą, infliacijos proveržio galimybė padidėja“, – sako „Danske“ banko Finansų tarnybos vadovas Ramūnas Bičiulaitis, anot kurio, po šių Lietuvos banko žingsnių taip pat padidėja tikimybė, kad indėlių palūkanos Lietuvoje gali pereiti į „neigiamą zoną“.
Tačiau su teiginiais apie padidėsiančią infliacijos grėsmę ir neigiamas indėlių palūkanas nelinkęs sutikti M.Dubnikovas:„Indėlių palūkanos, ypač trumpų laikotarpių, Lietuvoje ir taip jau yra beveik nulis, tad indėlininkams išmokami tik simboliniai pinigai, kurie didelių nuostolių bankams nepadaro“.
