Kai kurių analitikų teigimu, informacija, jog pinigų plovime galėjo dalyvauti ir „Luminor“ akcininkė „Nordea“, gali paskatinti „Blackstone Group“ persvarstyti planuojamą 1 mlrd. eurų vertės sandorį ar bent jau atlikti papildomą tyrimą, taip pailginant banko įsigijimo procesą.
Apie galimybę, kad „Blackstone Group“ persvarstys sandorį, neseniai užsiminė Švedijos laikraščio „Svenska Dagbladet“ apžvalgininkė Patricia Hedelius, jos neatmetė ir kai kurie BNS kalbinti specialistai.
„Blackstone Group“ atstovai apie galimą pinigų plovimą per „Nordea“ banką ir jo įtaką „Luminor“ įsigijimo sandoriui BNS komentuoti atsisakė.
Sandoris gali užtrukti
Pasak investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ vadovaujančio partnerio Žyginto Mačėno, galimybės, kad „Blackstone“ gali bandyti pasinaudoti tokia informacija, atmesti negalima, tačiau viskas priklauso nuo to, ar ši informacija jiems buvo atskleista derybų dėl sandorio metu.
„Jei tie dalykai buvo atskleisti, tai ši informacija negali turėti jokios įtakos sandoriui ar galimybėms iš jo pasitraukti. Jei tai nebuvo padaryta, teoriškai galima svarstyti apie „Blackstone“ pasitraukimą iš sandorio, tačiau čia reikėtų turėti atsakymą, ar jie patys to norėtų. Jei šalys ieško būtų kaip išvengti sandorio, tai bet kokia priežastis gali tapti tinkama“, – BNS sakė Ž. Mačėnas.
Pasak jo, žinant, kokias galimybes turi viena iš didžiausių investicijų bendrovių pasaulyje laikoma „Blackstone Group“, būtų labai keista, kad vykstant deryboms dėl „Luminor“ įsigijimo ji nebūtų vertinusi ir pinigų plovimo klausimų.
„Ypač, kai deramasi dėl Baltijos šalyse veikiančio banko įsigijimo, kai perki ir kažką ir Latvijoje, kuri skambėjo dar iki „Danske Bank“ pinigų plovimų istorijos“, – teigė Ž. Mačėnas.
Norvegijos investicinio banko „Norne Securities“ bankų sektoriaus vyresnysis analitikas Žilvinas Jusaitis teigia, kad „Blackstone“ atsitraukimas yra mažai tikėtinas, tačiau įmanoma, jog JAV bendrovė pareikalaus papildomo tyrimo, dėl kurio „Luminor“ įsigijimo procesas prasitęs.
„Norvegijos žiniasklaidoje rašyta, kad „Blackstone“ tikriausiai reikalaus papildomo vidinio tyrimo, gali sandoris kažkiek ilgiau užtrukti (...) Logiškai mąstant, jeigu jie reikalaus kažkokio vidinio tyrimo iš DNB ir „Nordea“ šitų senų sandorių, berods, nuo 2005 metų, tai užtruks tas procesas“, – BNS sakė Ž. Jusaitis.
Pasak jo, viešai skelbta, kad „Blackstone“ prieš sandorį jau buvo vertinęs situaciją. Analitiko teigimu, sunku komentuoti, ar gali keistis sandorio sąlygos, – taip galėtų įvykti, jeigu kiltų rimtų įtarimų, kad pažeidimų mastas buvo ypač didelis.
„Sakyčiau, kad neturėtų būti atsitraukimo. Tikriausiai tie „namų darbai“ jau buvo padaryti – „Blackstone“ nėra kažkoks paprastas žaidėjas, tai rimtas žaidėjas. Dabar atsitraukti dėl to – nemanau. Ar čia gali būti toks mastas, kaip „Danske“, tai sunku pakomentuoti, bent jau čia, Baltijos šalyse buvo kalbama, kad nėra tos sumos baisiai didelės, nesakyčiau, kad kažkokia tragedija: kiek tų transakcijų praeina per bankus vieną dieną, tai nepasakyčiau, kad ten įspūdinga suma“, – sakė Ž. Jusaitis.
Naujo pirkėjo galima būtų ieškoti Lenkijoje
Ž. Mačėno teigimu, jei „Blackstone“ vis dėlto nuspręstų trauktis iš sandorio, potencialių naujų „Luminor“ ar bent jau jo padalinio Lietuvoje pirkėjų galima būtų ieškoti Lenkijoje.
„Tai būtų tikrai ne pirmas kartas, kai girdėtume apie galimas Lenkijos investicijos į Baltijos šalių bankų sektorių. (...) Ypač, jei dėl „Blackstone“ pasitraukimo „Luminor“ pardavimo kaina mažėtų“, – svarstė Ž. Mačėnas.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad 2017 metais siūlymą įsigyti „Luminor“ banką buvo pateikęs vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO. Anot „Reuters“, vienas jo šaltinių teigė, kad PKO pasiūlymas nesulaukė jokio dėmesio, tačiau Lenkijos bankas vis dar domisi galimybe plėstis Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. PKO, „Nordea“ ir DNB šios informacijos „Reuters“ tuomet nekomentavo.
Komentarų apie galimus plėtros planus Baltijos šalyse PKO neteikia ir dabar. Banko atstovė Izabela Swiderek-Kowalczyk (Sviderek-Kovalčik) BNS nurodė, kad PKO yra listinguojamas Varšuvos vertybinių popierių biržoje, todėl komentarų tokiais klausimais neteikia.
„Norne Securities“ analitikas Ž. Jusaitis sako, kad nors seniau ir būta kalbų apie galimą PKO susidomėjimą „Luminor“, dabar jų negirdėti. Jis santūriai įvertino galimybes, jog Lietuvoje atsirastų koks nors Lenkijos bankas.
„Lenkai kai domėjosi, kažkiek buvo kalbų lygis, bet jiems nėra visiškai patrauklu čia ateiti dėl tos rinkos, vis tiek skandinavai – „Swedbank“, SEB, „Luminor“ – turi didelę rinkos dalį ir tas gyventojų skaičius ir visa kita. Tikriausiai jiems būtų buvę lengviau per „Luminor“ ateiti, iš karto nusipirkti, o dabar? Gal. Aš kažkaip skeptiškiau žiūrėčiau. Konkuruoti su švedais, viską kurti nuo nulio – sudėtinga“, – sakė „Norne Securities“ analitikas.
Apie planus kreiptis į Lietuvos banką dėl veiklos licencijos pernai rugsėjį pranešė Lenkijoje steigiamas skaitmeninis bankas „Horum Bank“, kuriam vadovauja buvę vieno didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO vadovai.
Paklaustas, kokia yra Skandinavijos bankų pasitraukimo iš Lietuvos rizika galimo pinigų plovimo kontekste, Ž. Jusaitis teigė, kad ji maža.
„Realiai lieka tik „Swedbank“ ir SEB. „Danske“ kaip ir išėjo, „Luminor“ pas „Blackstone“ jeigu pereis, tai kalbant apie „Swedbank“ ir SEB, nemanau, kad jie išeitų. (...) Daug kalbų dėl to skandalo, paskui nurims viskas. Aišku, rizika išlieka, bet jie turi gerą rinkos dalį ir nematyčiau, kad būtų logiškas žingsnis iš čia išeiti“, – sakė ekspertas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas šią savaitę teigė, kad galimo pinigų plovimo skandalas neturėtų paskatinti Skandinavijos bankų pasitraukimo iš šalies, tačiau nerimas išlieka.
„Apie pasitraukimą tikrai nedrįsčiau kalbėti (...) Mes bent jau tokios indikacijos nematėme (...) Bet vėlgi, atsakant, ar ramu, tai be abejo, kad neramu. Nes koncentracija (bankų – BNS) tikrai nemenka, ir bet koks pajudėjimas padarytų poveikį ekonomikai“, – pristatydamas Lietuvos bankų sektoriaus veiklos rezultatus kalbėjo V. Vasiliauskas.
Leidimų sandoriui tikimasi pirmoje metų pusėje
„Blackstone Group“ su „Luminor“ valdančiais „Nordea“ ir DNB susitarimą dėl 60 proc. Baltijos šalyse veikiančio banko akcijų įsigijimą pasirašė pernai rugsėjį. Tuo metu jau buvo žinoma apie pinigų plovimą per „Danske Bank“ Estijos padalinį, per kurį, kaip įtariama, per kelerius metus buvo pervesta apie 200 mlrd. eurų, JAV iždo departamentas dar 2018-ųjų pradžioje dėl pinigų plovimo buvo pritaikęs sankcijas vėliau žlugusiam vienam didžiausių Latvijos ABLV bankui, tačiau viešos informacijos, kad į tokias operacijas galėjo būti įtraukti ir DNB bei „Nordea“ bankai, nebuvo.
Apie galimą pinigų plovimą per DNB banką pernai rugsėjo pabaigoje pareiškė vienas investicinių fondų ir turto valdymo bendrovės „Hermitage Capital“ įkūrėjų ir jos generalinis direktorius Billas Browderis (Bilas Brauderis), tačiau Norvegijos teisėsaugos ir DNB banko atstovai tuomet teigė, kad po atlikto tyrimo buvo nuspręsta, jog B. Browderio minimos operacijos nebuvo įtartinos.
B. Browderis pernai spalį Suomijos, Švedijos ir Norvegijos teisėsaugos paprašė ištirti įtartinas operacijas ir per sąskaitas „Nordea“ padaliniuose, o jau šių metų kovo pradžioje Suomijos televizija YLE pranešė, kad naudojantis „Nordea“ sąskaitomis per 12 metų buvo pervesta apie 700 mln. eurų galbūt nešvarių pinigų.
Informacija apie įtartinus pervedimus per „Nordea“ yra gauta iš didžiulės nutekintos 2005-2017 metų bankinių mokėjimų duomenų bazės, kurią paskelbė tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP, kartu su partneriais iš 18 valstybių, įskaitant portalą 15min.lt, tiriantis pinigų plovimo sistemą, kurią vadina „Troika Laundromat“.
OCCRP ir jo partnerių skelbiama informacija rodo, kad Šiaurės šalių bankai, dažnai per savo padalinius Baltijos šalyse, buvo tapę kanalais, kuriais nešvarūs pinigai iš Rusijos buvo pervedami į Vakarus. Įtarimų dalyvavus pinigų plovime kilo ir dėl Švedijos „Swedbank“, Austrijos „Raiffeisen Bank International“, Vokietijos banke „Deutsche Bank“, mažiausiai dviejų Nyderlandų bankų, kitų finansų institucijų.
Europos Komisija šiemet sausį suteikė leidimą „Blackstone Group“ įsigyti „Luminor“ banką, tačiau sandoriui dar būtinas Europos Centrinio Banko leidimas. Tikimasi, kad tai įvyks 2019 metų pirmojoje pusėje.
Po sandorio „Nordea“ ir DNB išlaikys po 20 proc. „Luminor“ akcijų ir toliau dalyvaus banko valdyme, suteikdami finansavimą, ekspertinę pagalbą, taip pat turės savo atstovus „Luminor“ stebėtojų taryboje. „Blackstone” taip pat pasiekė išankstinį susitarimą įsigyti likusį 20 proc. akcijų paketą iš „Nordea“ per artimiausius keletą metų.
„Luminor“ buvo įkurtas 2017 metais, sujungus „Nordea“ ir DNB bankų veiklą Baltijos šalyse. Bankas užima 23 proc. Baltijos šalių paskolų rinkos, jo turtas viršija 15 mlrd. eurų.
„Blackstone Group“ yra viena iš didžiausių investicijų bendrovių pasaulyje. Įmonės valdomas turtas siekia 439 mlrd. JAV dolerių (378,9 mlrd. eurų), bendrovė investuoja į privačios nuosavybės, nekilnojamojo turto, viešosios skolos bei turto ir kitus globalius fondus.
